Snapučio vardo kilmė ir priežiūra
Lotyniškai snaputis vadinamas Geranium, graikų kalba reiškia „gervė“, matyt, irgi dėl panašumo į grakštų paukštį. Snapučių rūšių pasaulyje yra šimtai – nuo keleto metrų aukščio iki visai miniatiūrinių, žaliuojančių visais metų laikais, vienmečių ir daugiamečių, stambiais ir smulkučiais žiedeliais, bekvapių ir turinčių labai stiprų kvapą, labai retų arba įkyrių piktžolių, bei visokių kitokių.
Dauguma snapučių mėgsta dalinį pavėsį, o saulėtoje vietoje auga, jei tik žemėje pakanka drėgmės. Dirva jiems turėtų būti gan derlinga, puri ir drėgna. Kenkėjai snapučius puola retai, o iš ligų dažnesnė tik miltligė, apninkanti lapus. Reikėtų neužmiršti, kad dauguma snapučių yra nuodingi augalai. Ne mirtinai nuodingi, bet ragauti jų nereikėtų, o ir ravint ar persodinant juos geriau mūvėti pirštines. Be to, kai kurie snapučiai (raudonstiebis, purpurinis, kt.) turi stiprų ir kai kuriems žmonėms nemalonų kvapą. Yra šiek tiek neaiškumų su anglišku snapučio pavadinimu, nes kartais tuo pačiu vardu vadinamos ir pelargonijos – geranium. Kadangi abu augalai priklauso tai pačiai pelargoninių šeimai, tai painiavos yra. Vis tik angliškai snaputį teisingai reikėtų vadinti cranesbill („gervės snapas“). Lietuvos gamtoje savaime auga 9 rūšys, kai kurios iš jų dekoratyvios ir kartais auginamos želdynuose, štai šios:
Pievinis snaputis (Geranium pratense)
Tai vienas dažniausių snapučių mūsų krašte. Gan puošnus, žydi per visą vasarą violetinės spalvos žiedeliais, taip pat puošnūs ir karpyti lapai. Auga pakelėse ir pamiškėse, tik prastesnėse ir sausose dirvose augalo aukštis siekis apie 20–30 cm, o drėgnesnėse ir derlingesnėse vietose gali išsistiebti beveik iki 1 metro. Kartais gamtoje galima pamatyti ir baltais žiedais žydintį.
Pelkinis snaputis (Geranium palustre)
Šis taip pat dažnas. Kaip jau sako pats pavadinimas, jis labiau mėgsta drėgnesnes vietas – pelkutes, šlapias pievas ir pamiškes. Aukštis panašus kaip ir pievinio snapučio, tik žiedeliai ne violetiniai, o ryškios ir sodrios rožinės spalvos. Jo stiebai bei lapai apaugę švelniais plaukeliais. Šį snaputį taip pat galima auginti gėlynuose, nes tikrai dekoratyvus.
Smulkusis snaputis(Geranium pusillum)
Dar vienas iš dažnesnių mūsų gamtoje augančių snapučių. Gali augti įvairiose augavietėse – pakelėse, laukuose, pamiškėse, sausesnėse ir drėgnesnėse vietose. Nėra reiklus ir nedidelis, bet jo žiedeliai smulkūs ir neišvaizdūs, tad gėlynuose jis paprastai neauginamas, kartais pats pasisėja daržuose kaip vienmetė piktžolė.
Raudonžiedis snaputis (Geranium sanquineum)
Vienas iš gražiausių lietuviškų snapučių, jo žiedai didoki ir ryškiai rožinės spalvos, žydi gan ilgai – nuo birželio ir vasaros pabaigos. Nėra itin aukštas, užauga iki 30–50 cm aukščio. Labiau mėgsta ne šlapias vietas, o sausesnius šlaitus ir pamiškes. Gamtoje nėra dažnas, tad norint auginti savo gėlyne, geriau jo nekasinėti iš natūralių augaviečių, o pasirinkti sėklų, jos puikiai sudygs. Lapeliai ažūriškai karpyti, o žiedynkočiai ir stiebai plaukuoti.
Raudonstiebis snaputis(Geranium robertianum)
Taip pat puošiasi dekoratyviais rožiniais žiedais su ilgais žiedlapiais, kurie dar perbraukti išilginėmis juostelėmis. Žydi ilgiau nei kiti snapučiai – nuo gegužės iki rugsėjo vidurio jei nėra šalnų. Užauga iki 20–40 cm aukščio, mėgsta drėgnesnes vietas pamiškėse, pakrantėse ir pakrūmėse.
Miškinis snaputis (Geranium sylvaticum)
Retas, augantis miškuose, pamiškėse ir pakrūmėse. Žydi gausiai ir puošniai švelniai violetinės spalvos žiedais nuo gegužės iki rugpjūčio. Užauga iki 30–60 cm aukščio. Galima auginti dekoratyviniuose želdynuose, gamtoje prisirinkus jo sėklų.
Kiti Lietuvoje augantys snapučiai
Sibirinis (G. sibiricum) žydi smulkesniais žiedeliais ir neturi dekoratyvinės reikšmės, jis gan retas. Labai retas ir saugomas yra blizgantysis snaputis (G. lucidum), žydintis smulkiais rožiniais žiedeliais, jis vienmetis, augantis tik Kuršių Nerijoje. Gamtoje jo sėklų rinkti negalima, nekalbant jau apie skynimą ar rovimą. Kartais pamiškėse ar palaukėse dar galima pamatyti snapučių, pabėgusių iš gėlynų, kaip pvz., boheminį (G. bohemicum) ar karvelinį (G. columbinum) bei kitus.
Dekoratyvinės snapučių veislės ir hibridai
Yra sukurta gausybė visokių snapučių veislių, nes šiuo metu tai vienas iš populiariausių augalų gėlynuose, ypač natūralistiniuose ar „olandiškos bangos“ (new wave garden). Lietuvos želdynuose galima pamatyti pilkojo (G. cinereum), himalajinio (G. himalayense), stambiašaknio (G. macrorrhizum), dėmėtojo (G. maculatum), purpurinio (G. purpureum), G. wallichianum bei kitų snapučių veisles, rūšis ar hibridus. Išskirtinis yra juodasis snaputis (G. phaeum), kuris natūraliai auga Europoje, bet Lietuvoje tik gėlynuose. Jo žiedai iš tiesų beveik juodi, tamsiai purpurinės spalvos.