Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum, angl. Eurasian pygmy owl) Lietuvoje labai reta, įrašyta į Raudonąją knygą. Pati mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. Nugara jos rusvai pilka, ant galvos yra maži taškeliai, o ant nugaros didesni balti taškeliai. Uodega su 5-6 šviesioms skersinėmis juostomis. Skruostų diskas neryškus, baltas su keliais tamsiais ratais. Kūno apatinė pusė šviesi su retais, neryškiai pilkais dryželiais. Kojos plunksnuotos, pirštai apaugę šereliais. Snapelis geltonas, nagai juodi.
Ši pelėda yra sėsliai gyvenantis paukštis. Lietuvoje dažniau sutinkamas senuose spygliuočių miškuose. Žvirblinės pelėdos paplitimo arealas apima visą Europą ir Aziją. Ši rūšis dažniau sutinkama atšiauresnio klimato zonoje – nuo Skandinavijos iki Sachalino. Labai maži paplitimo ploteliai yra Vidurio ir Rytų bei Pietinėje Europoje. Gyvena miško taigos juostoje, borealinėje spygliuočių miškų zonoje.
Lizdui vietą pasirenka medžiuose, gan dažnai dirbtinai sukurtose ertmėse - inkiluose. Gali būti ir inkilas, skirtas varnėnui ar uoksas, iškaltas genio. Per žvirblinių pelėdų tuoktuves šile girdimas melodingas švilpavimas – tai patinas siekia atkreipti patelės dėmesį. Žvirblinė pelėda aktyvi visą parą. Medžioja smulkius graužikus bei paukštelius. Inkiluose ir drevėse žvirblinė pelėda taip pat kaupia maisto atsargas žiemai. Kartais į tokį sandėliuką ji suneša gausybę pelių ar pelėnų, smulkių paukščių. Įsivaizduojate, kokia ten smarvė būna ?...
Žvirblinės pelėdos nedidelės, tad turi nemažai priešų. Jas medžioja stambiosios pelėdos, kai kurie plėšrieji paukščiai. Lizde kiaušinius ar jauniklius kartais sunaikina kiaunės.
