Šie nameliai skirti privilioti į kiemą naudinguosius vabzdžius bei ežiukus, mokytis pažinti ir rūpintis gamta. Vabzdžių viešbučiai gali būti įvairaus dydžio – nuo nedidukų ir skirtų daugiabučiams mieste iki neriboto dydžio su 5 „žvaigždučių“ įrengimu. Miestų plėtra bei pramonės veikla išstumia ir sutrikdo natūralius gamtos vyksmus, todėl mažėja biologinių rūšių, o nenutrūkstamam gyvybės ratui būtini ne tik augalai ar stambūs gyvūnai, bet labai svarbūs ir mažieji organizmai, tokie kaip vabzdžiai, voragyviai ar moliuskai. Visų šių namelių kainas rasite čia: https://krautuvele.medeinos.lt/
Kokie naudingieji vabzdžiai gali apsilankyti šiuose viešbučiuose
Vienas iš žinomiausių yra boružė, kurios Lietuvoje suskaičiuojama net apie 50 ar 60 rūšių ! Taip pat auksaakės, laukinės bitės, kamanės, parazitinės vapsvos, drugeliai, žygiai, įvairiausi plėšrūs vabalai, šimtakojai, vyčiai, žiedmusės, plėšriablakės, kirmvabaliai, auslindos, vorai ir bei daugybė kitų. Lietuvoje suskaičiuojama net keli šimtai naudingųjų vabzdžių rūšių, bet mes vis dar per menkai pažįstame vabzdžių pasaulį. Plėšrūs vabzdžiai – boružės, auksaakės ar parazitinės vapsvos minta kenkėjais (amarais, kinivarpomis bei kt.). Tai vadinama biologine kenkėjų kontrole, kuri yra žymiai ekologiškesnė nei cheminė. Vabzdžiai apdulkintojai – bitės, kamanės, žiedmusės ar drugeliai yra labai svarbūs, norint sulaukti žydinčių augalų derliaus. Viešbučiai vabzdžiams taip pat padeda apsaugoti retas ir globotinas vabzdžių rūšis. Svarbu tinkamai parinkti statymui vietą, ypač dideliems nameliams. Tad norint, kad vabzdžių viešbutis būtų ne tik dekoratyvinė kiemo detalė, bet ir atliktų ekologinę paskirtį, reikia turėti tikrai nemažai žinių apie gamtą.
Namelis ežiui
Namelių ežiams tikslas – privilioti į parką ar sodą ežiukus, kad jie čia užsuktų ne tik trumpam, bet ir apsinakvotų, susilauktų mažylių ar praleistų žiemą. Taip yra skatinama biologinė įvairovė, kuri sparčiai mažėja dėl žmogaus veiklos. Ežio nameliui gaminimui naudojamos tik natūralios gamtinės medžiagos, kurios nedorotos jokiais dažais, lakais, impregnuojančiomis ar kitomis cheminėmis priemonėmis. Namelis neturėtų stovėti tiesiogiai ant žemės, kad nešlaptų ir nepūtų. Ežių nameliai gali turėti kelias paskirtis: kaip trumpalaikė slėptuvė dienos poilsiui, nes ežiai yra naktiniai gyvūnai; kaip apsauga nuo lietaus ar darganoto oro; kaip guolis susilaukti ir užauginti ežiukus arba kaip žiemojimo vieta. Tai ir gyvasis edukacinis kampelis, kurio dėka galima mokytis stebėti ir pažinti gamtą bei ja rūpintis. Ežiai į namelį greičiausiai užsuks ne iš karto, nes jo kvapas turi susilieti su aplinka. Ežys gali tyrinėti jį tol, kol įsitikins savo saugumu. Gali būti, kad ežiukai apsigyvens tik po metų ar dviejų, kai namelio mediena papilkės ir jis taps neišsiskiriantis iš aplinkos. Labai svarbu ežio nameliui parinkti tinkamą vietą, kad ji būtų ne atvirame lauke ar šienaujamoje vejoje, o atokiame sodo ar parko kampe, krūmuose, uždengtas šakomis. Geriausia vieta yra pavėsis, tolėliau nuo takų ir žmogaus akių, nes jei ežiukas nesijaus saugus, jis į namelį neužsuks.
Įdomūs faktai apie vabzdžius
Žmonės yra prisijaukinę tik vieną vabzdį – bitę. Apie kitų apie vabzdžių svarbą ir naudingumą žinoma labai mažai. Vabzdžių viešbutis padeda geriau susipažinti su jų gyvenimu, svarba ir funkcijomis ekosistemose, nes jame tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.
Vabzdžiai Žemėje sudaro iki 90 proc. pasausio gyvūnų rūšių ! Tai viena iš gausiausių taksonominių grupių. Manoma, kad Žemėje yra per aštuonis milijonus skirtingų vabzdžių rūšių, dauguma dar neatrasti. Vabzdžiai prisitaiko prie įvairių buveinių, sėkmingai randa tinkamas gyventi nišas, todėl jie paplitę įvairiose mūsų planetos aplinkose.
Tik 5 procentai vabzdžių rūšių priskiriami prie kenkėjų. Didžiulė vabzdžių įvairovė, didelė biomasė, funkcijos ir gyvensena, sąveika su augalais ir kitais organizmais lemia esminę jų įtaką aplinkai ir ekosistemoms.
Vabzdžiai užima svarbią padėtį maisto grandinėse. Jie maitinasi gyvais augalais arba trūnijančiomis jų liekanomis, minta kitais gyvūnais. Vabzdžiais minta daugelis žinduolių, paukščių, žuvų, varliagyvių ir roplių. Tad vabzdžių mažėjimas gali sukelti greitą daugelio kitų rūšių nykimą. Kai kuriose šalyse žmonės taip pat valgo vabzdžius: žiogus, milčius, raudonojo palmių straubliuko vikšrus, įvairius vabalus ar net musių lervas.
Vabzdžiai labai svarbūs augalų dauginimuisi, nes jie apdulkina net apie 85 proc. pasaulio augalų ir apie 80 proc. žmonių maistui vartojamų augalų rūšių. Jie taip platina augalų sėklas. Bitės nėra vienintelės augalų apdulkintojos. Šį darbą taip pat dirba kamanės, vapsvos, musės, drugeliai, vabalai. Jeigu išnyktų vabzdžiai apdulkintojai, išnyktų ir didžioji augmenijos dalis bei augalėdžiai gyvūnai.
Nuo vabzdžių buvimo priklauso bendrijų struktūra ir sudėtis. Žiediniai augalai gali daugintis tik esant juos apdulkinantiems vabzdžiams. Plėšrūs vabzdžiai, pavyzdžiui, tikrosios dirvablakės ir maldininkai kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Tai vadinama „biologine kenkėjų kontrole“, kuri yra ekologiškesnė nei cheminė. Boružės taip pat minta amarais. Tam tikrų vabzdžių kiekį mažina parazitiniai vabzdžiai, pavyzdžiui, parazitinės vapsvos, kurių žinoma 200 000 rūšių. Pavyzdžiui, ichneumonai deda kiaušinėlius į daugelio kenkėjais laikomų drugelių, vabalų ir kitų vapsvų vikšrus ar lėliukes.
Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį, jie ardo biologines atliekas, padeda skaidyti senus lapus ir medieną, dvėseną, mėšlą, todėl į dirvožemį greičiau patenka organės ir mineralinės medžiagos. Vabzdžiai padeda plisti ir skaidymo funkciją atliekantiems grybams. Skruzdėlės ir vabalai iškasa dirvožemyje kanalus, kurie pagerina vandens ir maisto medžiagų pasiekiamumą augalams.
