Nors Rumšiškėse ir kituose Lietuvos miesteliuose Užgavėnių šventė buvo atšvęsta jau šį savaitgalį, bet tikrosios Užgavėnės yra vasario 17 dieną. Šiemet ši šventė gan ankstyva. Ji visuomet išpuola antradienį, nes švenčiama pagal Mėnulio kalendorių, kai iki Velykų būna likę 46 dienos, o Velykos visuomet yra prasideda sekmadienį. Tai labai archajiška pagoniška šventė, kuri kaip ir daugelis švenčių vėliau buvo pritaikyta krikščionybei.
Užgavėnių tikslas – išvyti žiemą ir prišaukti pavasarį. Užgavėnių dieną rimtų darbų nedirbdavo, iš ryto ruošdavo maistą ir vaišes, o po pietų prasidėdavo linksmybės. Persirengdavo įvairiomis kaukėmis („žydu“, „čigonu“, ragana, ožiu, gerve, velniu, gandru ir kt.). Svarbiausios kaukės buvo Morės, kuri šventės pabaigoje būdavo sudeginama kaip visų žiemos blogybių įsikūnijimas, bei Lašininio ir Kanapinio kaukės-personažai, kurie tarpusavyje susigrumdavo. Liesas ir apskuręs Kanapinis nugalėdavo Lašininį – storą ir apsirijusį, o jų kova simbolizuodavo, kad nugali visų laukiamas pavasaris. Kitą dieną po Užgavėnių prasidėdavo Gavėnia ir pasninkas iki pat Velykų.
Užgavėnių šventėje vienas svarbiausių dalykų – sočiai ir dažnai valgyti, ir kad kuo riebiau: ne tik blynų, bet ir šiupinio, įvairių mėsiškų patiekalų. Ne tik patiems prisivalgyti, bet ir kaimynus bei svečius privaišinti. Šią dieną būtina taip pat daug triukšmauti, linksmintis, šokti ir dainuoti, laistytis vandeniu. Ir viskas tam, kad tik pavasaris greičiau išvytų žiemą iš kiemo.
Įvairiose pasaulio šalyse per šimtus metų susiformavo skirtingos šios šventės kaukių tradicijos. Pavyzdžiui, brazilų kaukių karnavalas būna labai karštas visomis prasmėmis, o Venecijos kaukių šventėje jaučiama viduramžių įtaka.
Užgavėnių blynai
Užgavėnių kaukės
