Vieni iš šių gražiųjų augalų puošiasi ryškiais žiedais, kiti turi gražią lapiją, o treti traukia akį įvairiaspalviais vaisiais. Tad auginant tokius augalus net sunku atskirti - ar tai daržas, ar gėlynas. Ne taip seniai ir Lietuvoje atsirado įdomi floristikos rūšis - valgomos puokštės, kurios yra kuriamos iš daržovių, vaisių, saldumynų ar kitų puošniai atrodančių valgomų dalykų.
LAPINIS BUROKĖLIS
Vienas iš ryškiausių, ko gero, yra MANGOLDAS (Beta vulgaris, subps. vulgaris), dar kartais taip vadinamas lapinis burokėlis. Tai paprastojo burokėlio (arba runkelio) porūšis, tik jis neaugina vyšninės spalvos šakniavaisių, o spalvingus lapus, kurie gali būti raudonos, geltonos ar oranžinės spalvos. Kaip ir burokus juos galima sėti pavasarį, kai nebėra šalnų, auginti visą vasarą kol prasideda šalčiai. Spalvingieji lapai turi įvairių vitaminų ir mineralų, juos galima valgyti šviežius kaip salotas, bet dažniausiai jie vartojami sriuboms ar troškiniams.
RAUDONŽIEDĖ PUPELĖ
Pupinių šeimoje yra keletas augalų, kurie gali būti daržo puošmena. RAUDONŽIEDĖ PUPELĖ (Phaseolus coccineus) seniau buvo vadinama šabalbonu. Kaip vijokliniui augalui jai reikia atramų, ant kurių galėtų vytis. O vejasi ji greitai, pasiekdama 3-3,5 m aukštį. Beveik visą vasarą žydi ryškiais raudonais žiedais. Dažniausiai raudonžiedės pupelės auginamos tik kaip dekoratyviniai augalai, o iš tiesų jų sėklos yra valgomos kaip ir įprastinių pupelių.
SĖJAMASIS ŽIRNIS
Žirnis (Pisum sativum) nėra laikomas dekoratyviniu augalu, bet selekcininkai sukūrė veisles su ryškiai violetinės spalvos žiedais ar ankštimis, kurios atrodo labai įspūdingai. Violetinė spalva gali būti įvairių atspalvių - nuo tamsios iki purpurinės. Ankšties viduje esančios sėklos paprastai būna įprastinės žalios spalvos.
KOPŪSTAS
Įvairūs kopūstai (Brassica oleracea) vis dažniau sodinami ne vien valgymui, o kaip puošnios gėlynų gėlės. Nors jie laikomi vienmečiais augalais, bet iš tiesų yra dvimečiai - pirmus metus užaugina lapus, o antraisiais pražysta. Jie vertinami už tai, kad kaip ir dauguma kopūstų pakenčia nedideles šalnas. Tad net vėlyvą rudenį ar žiemą iškritus sniegui spalvingieji kopūstų lapai vis dar puošia daržą net ir apsnigti. Dekoratyvinių kopūstų lapus galima valgyti ir gaminti visiškai taip pat kaip ir įprastinių valgomųjų. Kopūstų giminėje yra ir daugiau dekoratyvinių augalų - spalvingais žiedynais brokolių ar originaliais lapais besipuošiančių Savojos kopūstų.
ČESNAKAS
Česnakus (Allium) vertiname už sveikuoliškas ir specifinio kvapo aštrias ropeles, bet yra nemažai rūšių, kurios dar ir gražiai žydi. Tai LAIŠKINIS ČESNAKAS (A. schoenoprasum), TUŠČIALAIŠKIS (A. fistulosum), KIAUŠININIS (A. sphaerocephalon), Lietuvos gamtoje savaime augantis MEŠKINIS ČESNAKAS (A. ursinum) bei kiti. Tiesa, žydintys česnakų žiedai nėra didelis skanėstas, nes jie būna sausoki. Bet puošti su jais maistą ar šiek tiek įdėti į salotas galima.
RIDIKĖLIS ir MORKA
Ridikėlių (Raphanus sativus var. radicula) ar morkų (Daucus carota var. sativa) irgi niekas nelaiko gražiais augalais, nes parduotuvėse ar turguose paprastai matome įprastinių spalvų šias daržoves. Bet ar kada nors auginote šių daržovių veisles, kurios subrandina spalvingas šaknis? Štai morkos gali būti ne tik įprastinės oranžinės, bet ir raudonos, violetinės, geltonos, rožinės ar baltos šaknys. Ridikėlių šakniavaisiai gali būti ne tik įprastinės rožinės spalvos, o balti, geltoni, violetiniai ar šviesiai rožiniai. Iš tokių spalvingų šakniavaisių pagamintos salotos atrodo tikrai originaliai.
PETRAŽOLĖ ir kitos prieskoninės žolelės
Yra nemažai prieskoninių žolelių, kurios taip pat gali augti ir kaip dekoratyviniai augalai, o ne vien maistas. Štai GARBANOTOSIOS PETRAŽOLĖS (Petroselinum crispum) lapeliai gali papuošti ne tik patiekalus, bet ir puokštes. Yra visa grupė žolelių, kurios žydi nors ir nedideliais, bet gražiais žiedais - tai šalavijai, katžolės, bazilikai, kraujalakės, juozažolės (yzopai), lofantai, juodgrūdėlės, rozmarinai, čiobreliai, agurklės, dašiai, saulėgrąžos bei kitos. O kur dar puošniosios levandos, kurios netgi dažniau auginamos kaip gėlės, o ne kaip prieskoninės žolelės.
VALGOMOS GĖLĖS VIENDIENĖ, JURGINAS bei kitos
Būtina paminėti ir šakniagumbines gėles, tokias kaip VIENDIENĖS (Hemerocallis) bei JURGINAI (Dahlia). Mažai kas žino, bet šios gėlės savo tėvynėje Amerikoje yra populiarios maisto gaminime ne mažiau nei kitos amerikietiškos atstovės ir mums puikiai žinomos bulvės. Viendienių yra valgomi žiedai arba neišsiskleidę pumpurai, kuriuos galima vartoti tiek šviežius, tiek troškintus ar keptus, jie turi maloniai švelnų ir salsvą skonį. Jurginų žiedai nevalgomi, bet šakniagumbiai yra maistingi ir vitaminingi, juos taip pat galima gaminti kaip ir bulves - troškinti, virti, džiovinti traškučius ir pan.
NASTURTĖ
Iš gėlių dar būtina paminėti NASTURTES (Tropaeolum majus), nuo seno auginamas gėlių darželiuose. Jų ryškiai oranžiniai žiedai ir lapai yra valgomi, juose daug vitamino C, jais galima puošti patiekalus. Taip pat maistui vartojami ir pumpurai bei sėklos, kol jos dar šviežios ir minkštos. Subrendusios sėklos ir neišsiskleidę pumpurai marinuojami vieni arba su kitomis daržovėmis, jie patiekalams suteikia pikantišką ir aštroką skonį, todėl kartais vadinami lietuviškais kaparėliais.
ARTIŠOKAS
Artišokai (Cynara) nėra dažni mūsų daržuose, nes Lietuvoje jiems vis pritrūksta saulės, bet kai kurie sodininkai šias retenybes užsiaugina. Artišokai užaugina įspūdingus lapus - stambius, sidabriškai pilko atspalvio ir skaldytos formos. Jeigu leistumėte artišokui pražysti (nes paprastai yra valgomas jo neišsiskleidęs žiedynas), tai pamatytumėte, kokie gražūs jo žiedai - dideli ir violetiniai, kuriuos labai mėgsta bitės ir kamanės.
