Vaisinės muselės dažniausiai mus erzina
Ar žinote, kad vaisinės muselės, kurių visas tuntas pakyla nuo gendančių vaisių, yra laimėjusios net 6 Nobelio premijas ? Visa šlovė ir pinigai atiteko mokslininkams, kurie tyrinėjo šias museles, o jos pačios, deja, negavo nieko. Šias museles dar vadiname drozofilomis pagal jų lotynišką pavadinimą Drosophila. Lietuvoje gyvena 17 drozofilų rūšių ir dauguma jų mėgsta pūvančias ir rūgstančias medžiagas, pvz., jų atskrenda tuntai prie rūgstančio alaus likučio ant skardinės dugno, ant pernokusių vaisių ar komposto.
Drozofilos paprastai mus erzina, bet iš tikrųjų šios smulkios muselės yra daug reikšmingesnės nei atrodo. Mat yra nekarūnuotos laboratorijų karalienės, jos daugiau nei 100 metų vaidina svarbų vaidmenį atliekant mokslinius tyrimus ir laboratorinius bandymus.
Ar tikrai vaisinės muselės prisidėjo prie Nobelio premijų
Drozofilos suteikė daug žinių apie chromosomas ir savybių paveldimumą ir už tai 1933 metais T.H.Morgan‘ui buvo skirta Nobelio premija. 1946 metais ši muselė, iškentusi didžiules spinduliuotės dozes, buvo apdovanota dar viena Nobelio premija – šįkart kartu su H.Müller‘iu, kuris įrodė, kad spinduliuotė skatina mutacijas ir kenkia genams.
1995-ais metais Nobelio premija už pasiekimus medicinos bei fiziologijos srityje vėl atiteko mažajai muselei ir trijų mokslininkų grupei, kurie atskleidė, kaip genai reguliuoja vystymąsi gemalo stadijoje. 2004 metais Nobelio premija paskirta už muselės uoslės sistemos tyrimus, o 2011-ais – už jos imuniteto nagrinėjimą. 2017 metais suteikta kol kas paskutinė Nobelio premija už vidinio laikrodžio, valdančio gyvų organizmų dienos ritmą tyrinėjimą.
Ne ką mažiau svarbūs ir vaisinių muselių „alkoholizmo“ tyrimai, t. y., potraukis prie rūgstančių dalykų, nes juos atliekant aptinkama nemažai sąsajų su žmonių pasauliu. Pavyzdžiui, muselių patinėliai, prisisiurbę daug alkoholio, tampa įkyrūs ir pamišę dėl sekso, nors tada galimybių sėkmingai susiporuoti kaip tik sumažėja. Be to, patinėliai, patyrę nesėkmę meilės fronte, paguodos ieško alkoholyje ir geria daugiau už tuos, kuriems pavyko sėkmingai susiporuoti. Vaisinės muselės mums teikia naujų žinių apie vėžį ir Parkinsono ligą, padeda suprasti nemigos bei paros ritmo sutrikimus.
Taigi, kai kitą kartą virtuvėje keiksnosite šias museles, neužmiršk parodyti joms šiek tiek pagarbos ir bent jau šnipštelti „ačiū“ vabzdžiui, reikšmingai pasitarnavusiam biomedicinos mokslams
Pagal A.Sverdrup-Thygeson knygą „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonės be jų neišgyventų“
