Užupis – vienas iš įdomesnių ir originalesnių Vilniaus rajonų. Jis apsuptas Vilnelės upės, išsidėstęs ant šlaitų ir visai nedidelis, užima tik apie 0,5 kv. km. Jame miestiečiai apsigyveno dar XVI amžiuje, dauguma iš jų buvo žydai, kurių dauguma žuvo holokausto metu. Tarybiniais laikais Užupis buvo apleistas, daug namų neturėjo elektros ir kitų elementarių patogumų, daugiausiai ten gyveno bomžai.

Atgimti pradėjo po Nepriklausomybės atkūrimo, kai Užupyje pradėjo įsikurti menininkai. Balandžio 1 d. Užupis buvo paskelbtas nepriklausoma respublika ir buvo sukurta jo konstitucija. Šis rajonas tapo vis madingesnis ne tik kaip gyvenamoji, bet ir kūrybinė erdvė, jame ėmė brangti nekilnojamas turtas.

Šiuo metu tai turistų ir vilniečių mėgiama vieta, kurią daugelis vadina Lietuvos Monmartru – mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo bei kūrybos vieta. Užupis garsėja Meno inkubatoriumi, Angelo ir Undinėlės skulptūromis, Tibeto skveru, Tymo turgumi, Likimo sūpynėmis, įvairiomis kalbomis parašyta konstitucija, pakraštyje įsikūrusia Vilniaus Dailės akademija bei kitomis vietomis.

Nors Užupyje dar yra nemažai apleistų namų bei ten gyvenančių asocialų, bet pamažu jo veidas keičiasi, daugėja žalių erdvių ir gėlynų, į jį atvyksta vis daugiau turistų.

Dailės akademija Užupyje