ETNOGRAFIJA

Įrašų kiekis: 32 įrašai

DEKORATYVINĖS SODININKYSTĖS PRADŽIA IR DABARTINĖS MADOS
APLINKOSAUGA

DEKORATYVINĖS SODININKYSTĖS PRADŽIA IR DABARTINĖS MADOS

Kada Lietuvoje buvo pradėta užsiimti dekoratyvine sodininkyste, kokios jos ištakos ? Pačia dekoratyvinės sodininkystės užuomazga gal būtų galima laikyti pagonybės laikais puoselėjamas šventas ąžuolų giraites su jose esančiais alkais. Bet, ko gero, tikrąja pradžia laikomi LDK laikai, kai XV a. Vytautas Didysis iš kelionių po Europą pradėjo atgabenti dekoratyvinių augalų ir vaismedžių. Taip pat panašiu laikotarpiu į Lietuvos vienuolynus atėjo tradicija iš kitų šalių vienuolynų auginti „naudingus“

VELYKOS RUMŠIŠKIŲ LIAUDIES BUITIES MUZIEJUJE
ETNOGRAFIJA

VELYKOS RUMŠIŠKIŲ LIAUDIES BUITIES MUZIEJUJE

Antrąją Velykų dieną Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje vyko tradicinė velykinė šventė. Nors oras buvo šaltokas ir vėjuotas, bet netrūko norinčiųjų pabūti gamtoje ar pažaisti smagius žaidimus. Prie įėjimo pasitiko folklorinis ansamblis „Nedėja“, kiekvienam pasiūlęs nusiprausti veidą šaltinio vandeniu ir praeiti simbolinius vartus – austas juostas. Tai ritualas, kuris yra pavasario ir gamtos pabudimo simbolis, kad taip atgimtume švarūs ne tik kūnu, bet ir siela. Pavasario šaukiami muziejaus

VELYKOS
ETNOGRAFIJA

VELYKOS

VELYKOS  – labai sena pagoniška šventė, simbolizuojanti Gamtos atbudimo šventę. Pats žodis „Velykos“ yra kilęs iš žodžio „vėlė“, nes šiuo laikotarpiu, kaip ir per daugelį didžiųjų švenčių, mūsų protėviai lankydavo artimųjų kapus, nes buvo tikima, kad mirusiųjų vėlės kartu su atgimstančia Gamta pasidaro aktyvesnės. Po pirmojo nugriaudėjusio Perkūno vėlės vėl aprimdavo. Dažnas kapų lankymas nebuvo tarsi mirusiųjų pasaulio garbinimas, nes mirtis pagonybės laikais buvo priimama kaip natūralus dalyka