VELYKOS – labai sena pagoniška šventė, simbolizuojanti Gamtos atbudimo šventę.
Pats žodis „Velykos“ yra kilęs iš žodžio „vėlė“, nes šiuo laikotarpiu, kaip ir
per daugelį didžiųjų švenčių, mūsų protėviai lankydavo artimųjų kapus, nes buvo
tikima, kad mirusiųjų vėlės kartu su atgimstančia Gamta pasidaro aktyvesnės. Po
pirmojo nugriaudėjusio Perkūno vėlės vėl aprimdavo. Dažnas kapų lankymas nebuvo
tarsi mirusiųjų pasaulio garbinimas, nes mirtis pagonybės laikais buvo priimama
kaip natūralus dalyka
