Apželdinimo stiliai būna įvairūs. Šalia gyvenamųjų namų gali būti įrengtas ne tik etnografinis darželis, bet ir tvarkingas prancūziškasis ar romantiškai „netvarkingas“ angliškasis, Viduržemio jūros ar rytietiško stiliaus bei kitokio stiliaus želdynai. O jei atskiras namo zonas apželdintume ne vienu, o keliais skirtingais ? Portalo www.manonamai.lt komanda lankėsi sodyboje Kauno pašonėje, kurioje suderinti keli apželdinimo stiliai.
Šis sklypas tikrai nemažas –3 ha dydžio ir šalia natūralaus miško, tad prieš 5 metus jame kuriantis ir tvarkant aplinką, laukė ne vienas iššūkis. Kadangi įdubusioje sklypo vietoje nuolat telkšodavo didelė bala (sodybos gruntas labai molingas), tad jos vietoje pirmiausiai reikėjo iškasti tvenkinį, tinkantį šeimos narių poreikiams, t.y. ir žvejybai, ir maudymuisi. Iškasta žemė buvo panaudota kalvelių formavimui, ant kurių vėliau buvo sodinami augalai. Banguotas reljefas suteikė sklypui dinamikos ir intrigos, vizualiai atskyrė reprezentacinę zoną nuo ūkinės ir nuo gatvės pusės. Sutvarkius tvenkinį, buvo įrengtos laistymo ir apšvietimo sistemos bei takai. Kurdami sodybos želdinius, šeimininkai apgalvojo kiekvieną detalę, net lauko šviestuvų, primenančių milžiniškas metalines vinis ar mazgus, dizainą sukūrė patys. Natūrali gamta ir noras neardyti harmonijos, diktavo sąlygas ir tvorai, kuri buvo pasirinkta ažūriška ir perregima, kad miškas natūraliai pereitų ir į kiemo erdvę. Dėl tos pačios priežasties šeimininkai neskuba ir išrauti kiekvienos piktžolės iš takų, gėlynų ar pušynėlio, kad kiemo želdiniai atrodytų kuo natūralesni ir įsilietų į natūralią gamtą.
Įvažiavus į kiemą, kairėje pusėje pasitinka klasikinis rožių ir levandų derinys bei išskirtinė paprastoji eglė ‘Virgata’ su ilgomis, lyg besiranganti gyvatė šakomis. Dešinėje pusėje – tarsi miniatiūrinė Viduržemio jūros pakrantės dalelė: gultai saulės vonioms, ažūrinio metalo krėslai, besiruošiančios žydėti aštriaspyglės jukos, pajūrio akmenėliai, niekada neatsibostančios kvapnios levandos, Lietuvoje žiemojantys kaktusai opuncijos, dekoratyvinės rutulinės vyšnios ‘Umbraculifera‘ (Prunus x eminems), viksvos, miskantai ir senutėlė agava.
Ne tik šios, bet ir kitos daugiamečių augalų kompozicijos žalioje vejoje yra įrėmintos granitinio akmens trinkelėmis, kurių linija išryškina augalų derinius bei palengvina priežiūrą juos ravint ar pjaunant veją. Tarpai tarp augalų mulčiuojami smulkiais akmenėliais, natūralia pušies žieve ar durpėmis. Dekoratyvinis mulčias ne tik puošia aplinką, bet ir padeda išsaugoti dirvoje drėgmę bei palengvina augalų priežiūrą.
Šeimininkai domisi ir nuolat sodina naujas ir dar mažai žinomas sumedėjusių augalų rūšis ir veisles. Ypač sodyboje mėgstami žemaūgiai spygliuočiai, tad ko gero, čia kuriama viena iš gausesnių jų kolekcijų Lietuvoje. Vien tik įvairių dydžių, spyglių spalvos ir formų pušų, eglių bei kėnių čia galima suskaičiuoti daugiau nei šimtą. O kur dar maumedžiai, kadagiai, tujos bei kiti spygliuoti broliai. Šeimininkė didžiuojasi ypač retai Lietuvoje auginamu ispaniniu kėniu (Abies pinsapo), geltonąja pušimi ‘Aurea‘ ir ‘Scopulorum‘, raudonąja egle (Picea rubens), kalnine pušimi (Pinus mugo) ‘Jacobsen‘, bankso pušimi ‘Schneverdingen‘ ir ‘Arctis‘, japonine pušimi ‘Oculus Draconis‘ su dryžuotais spygliais, baltasėkle pušimi bei kitais itin retais spygliuočiais. Tiesa, iš pirmo žvilgnio atrodo, kad maži augaliukai sodinami per toli vienas nuo kito, bet tai daroma sąmoningai, paliekant vietos jiems augant plėstis bei būsimiems naujiems kolekciniams augalams. Spygliuočių kompozicijas papildo išraiškingi rieduliai ar šamotinės keramikos dirbiniai.
Iš lapuočių sodyboje taip pat auginami įvairūs medžiai ir krūmai: tulpmedis, platanas, raudonlapis bukas, klevai apvalia lapija ‘Globosum‘ ir siaura raudonlape ‘Crimson Sentry‘ bei kiti, dekoratyviniai raitytomis šakomis lazdynai ‘Contorta‘ ir ‘Red Majestic‘, auksiniais lapeliais tridyglė gledičija ‘Sunburst‘, svyrantis šermukšnis, japoninis puošmedis, gražiažiedė veigelė, įvairūs raugerškiai, šeivamedžiai, hortenzijos, lanksvos, krūminės sidabražolės, ožekšniai ir daugelis kitų.
Nuošalesnėje sodybos vietoje įkurdintos lysvės braškėms, prieskoniams bei kitiems daržo augalams. Lysvės įrėmintos metaliniais borteliais, kurie daržui suteikia estetikos bei palengvina augalų priežiūrą. Šalia lysvių auga įvairūs vaismedžiai ir vaiskrūmiai, o nedideliame šiltnamyje veši agurkai ir pomidorai.
Šalia namo įrengti du alpinariumai. Mažajame pirmu smuiku „griežia“ akmenys, o didžiajame akmenys tik pabrėžia čia karaliaujančius nykštukinius spygliuočius ir daugiametes besidriekiančias gėles: čiobrelius, uolaskėles, viržius, šilropes, levandas, miniatiūrinius rododendrus, kadagius, pušeles, kėnius bei kt. Skoningai suderinti ir puikiai vešantys augalai bei įspūdingi gruoblėti lauko rieduliai sukuria žavingą reginį visais metų laikais.
Pietinėje sodybos pusėje įrengtas margaspalvis gėlynas traukia dėmesį iš tolo žaižaruojančiu ryškumu. Čia tarpusavyje sutaria įvairių violetinių atspalvių šalavijai ir katžolės, angliškos parko rožės, ryškiaspalviai aguonų žiedai, lubinų žvakės, žemaūgiai katilėliai, vilkdalgiai, bajorės, margi brunerų lapai, įvairūs smilginiai augalai, besiruošiančios žydėti astilbės bei daugelis kitų gėlių. Sumainiai suderinus įvairias gėlių rūšis, šio gėlyno žydėjimas trunka visą sezoną – nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų.
Svečius iš sodybos išlydi akmeningi tvenkinio pakraščiai, apsodinti įvairiaspalviais lapuočių krūmais bei kalninėmis pušelėmis. Šeimininkė nusišypso, kai pasiteiraujame, ar nebijo, kad mūsų skaitytojai užsimanys kopijuoti jos gėlynus, kompozicijas ir sodo idėjas ? Jos atsakymas – tegu tik Lietuvoje būna kuo daugiau gražiai sutvarkytų ir apželdintų kampelių, tegu veši spalvingos gėlės, žaliuoja medžiai ir krūmai. Nes kaip gamtoje nerasime vienodai augančių augalų ar jų grupių, taip ir žmogui neįmanoma sukurti identiškų želdynų, kiekviena vieta ir skirtingi augalai padiktuos skirtingas sąlygas, o kuriantis žmogus visuomet pridės ir dalį savo idėjų.
www.manonamai.lt, 2015.06.30
