Prasideda šventinis laikotarpis, tad jei planuojate puošti namus žaliaskare egle, susipažinkite su įdomia serbine egle.
Ji pas mus dar retoka, bet tai viena gražiausių eglių, pasipuošusi papurusiais sidabriškai žaliais ir tankiais spygliais. Jos grakščios išlinkusios šakos ir liekna laja iš tolo traukia akį.
Serbinė eglė
Serbinė eglė natūraliai auga Bosnijoje ir Hercegovinoje. Savo tėvynėje šis gražus spygliuotis užauga iki 30, kartais net pasiekia ir 45 metrų aukštį. Lietuvoje daugiau 20-25 m nepasiekia.
Tai siauras ir aukštas medis. Auga gana lėtai, lėčiau už paprastąją eglę.
Serbinės eglės kankorėžiai nedideli ir rausvi, stipriai prisitvirtinę prie šakelių. Sėklos subręsta spalio mėnesį ir krinta palengva ištisą žiemą bei pavasarį. Derėti pradeda 15 – 20 metų. Gyvena net iki 300 metų.
Serbinės eglės spygliai – žali su sidabrinių atspalviu
Po švenčių eglutę vazone neskubėkite išnešti į lauką, nes eglė gaus „šoką“, ji nušals. Vazoną su augalu reikėtų palaikyti vėsesnėje patalpoje (įstiklintame balkone ar nešildomame šiltnamyje) keletą savaičių, kad augalas vėl „užmigtų“ žiemos miegu. Vėliau, išnešus į lauką, apdenkite eglišakėmis ar šiaudais. Pavasarį, kai tik įmanoma įkasti žemę, jau galima sodinti į nuolatinę vietą.
Šiam puošniam spygliuočiui sodyboje patariama parinkti drėgnoką ir purų dirvožemį, tinkamiausias – priemolis ar priesmėlis. Serbinė eglė atspari šalčiui.
Savo grakščiomis ir sidabriškomis šakų skraistėmis ji puoš aplinką tiek žiemą, tiek vasarą
Serbinės eglės spygliai
Serbinė eglė ‘Nana’ užauga mažesnė ir kompaktiškesnė nei rūšinis augalas
