Švėkšnos ginkmedžiui yra apie 120 metų, jis dvaro parke pasodintas XX a. pradžioje. Žinoma, palyginti su ginkmedžiais, augančiais savo tėvynėje ir amžiumi siekiančius tūkstantmečius, mūsiškis atrodo lyg paauglys. Seni ginkmedžiai auga dar Kauno botanikos sode bei privačiuose sodybose.

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) - vienas įdomiausių svetimžemių medžių, Tikroji ginkmedžių tėvynė yra Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje. Natūraliai nėra labai aukštas, pasiekia iki 20-30 m aukščio, Lietuvoje patys aukščiausi yra apie 20 m. Auga gan sparčiai, gali išgyventi iki 1000 ir daugiau metų. Seniausio pasaulio ginkmedžio amžius siekė virš 2500 metų ! Vadinasi, jis augo dar prieš Kristų.

Ginkmedis yra ne tik ilgaamžis, bet ir reliktinis augalas, t.y. nepakitęs auga jau daug milijonų metų (nes daugelis augalų nuolat evoliucionuoja, keičiasi). Tai seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų, kai po žemę bėgiojo dinozaurai, ir nepakitusi išliko iki mūsų laikų.

Visas medis labai įdomus – lapeliai vėduoklės formos, vaistingi – iš jų gaminami vaistai atminčiai („Bilobil“, kt.) ir regėjimui gerinti, taip pat antivėžiniai bei padedantys nuo peršalimo vaistai. Vaisiai – nedidelės, geltonos ir valgomos slyvos, kurios turi specifinį kvapą, kuris ne visiems yra malonus. Kad užsimegztų vaisiai, šalia turi augti vyriškas ir moteriškas augalas.

Kas įdomiausia, tai kad ginkmedis yra artimesnis spygliuočiams nei lapuočiams. Mokslininkai spėja, kad visų spygliuočių spygliai seniau buvo kaip lapai, tik po ilgų evoliucijos metų dėl atšiaurių orų jie pamažu susiaurėjo iki spyglių, tik ginkmedžio „spygliai“ išliko platūs.

Selekcininkai yra išvedę įvairių dekoratyvinių ginkmedžių formų: nedidelių ir galinčių augti vazone; taip pat siaura laja, smulkiais, garbanotais arba baltai margintais lapeliais ir įvairių kitokių.