Juoduogis šeivamedis yra įspūdingas augalas, galintis siekti 6-10 metrų aukštį. Auga ne tik kaip aukštas krūmas, bet ir kaip medeliu. Nėra labai dažnas, bet paprastai sutinkamas derlingesnėse dirvose, daliniuose pavėsiuose ar drėgnesnėse vietose. Pats puošniausias jis būna būtent žydėjimo metu. Žiedynai stambūs, baltai gelsvi, susitelkę į skėčio formos kekes ir pasižymi stipriu kvapu, kuris vieniems patinka, o kitiems smirda. Vėliau vietoje žiedų sunoksta juodos uogos. Juoduogis šeivamedis senoje lietuvių mitologijoje buvo laikomas ypatingu ir magišku augalu.

Šeivamedžių nauda

Žiedai vaistingi, senovėje buvo vartojami kaip gamtinis aspirinas, nuo peršalimo, kosulio, uždegimų. Iš žiedų iki mūsų dienų gaminami gaivieji ir stiprieji gėrimai, sirupai. Uogos nėra skanios, be to, didesnis jų kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimų. Bet uogas nuo senų laikų naudodavo konservuotiems gėrimams su kitomis uogomis ar vaisiais, nes jos nudažo tamsia spalva. Juoduogis šeivamedis turi ir kitų naudingų savybių - jo kvapo nemėgsta musės bei daugelis kitų vabzdžių, tad seniau dažnai šeivamedžius sodindavo šalia tvartų ar lauko tualetų, kad atbaidytų vabzdžius. Šeivamedžio kvapo taip nemėgsta kurmiai, peliniai graužikai bei kurkliai, tad kol šakelės šviežios ir skleidžia aromatą, jomis galima apsmaigstyti lysvę ar konkretų augalą. Senaisiais laikais audimo staklėse būdavo tokia nedidelė detalė, ją gamindavo iš šeivamedžio, tad ji ir buvo vadinama šeiva. Selekcininkai yra sukūrę šio šeivamedžio veislių: ‘Aurea“ lapeliai būna geltoni, ‘Marginata’ – baltai marginti, ‘Black Beauty’ – lapeliai tamsiai purpuriniai, o žiedai rožiniai, ‘Laciniata’ – giliai karpyti bei kitos veislės.

Juoduogio šeivamedžio žiedynai dideli ir kvapnūs, jie renkami vaistams arba gėrimams. Tamsios uogos sunoksta vasaros pabaigoje
'Aurea' veislės lapai geltoni. 'Black Beauty' lapai tamsūs, o žiedai rožiniai
Veislė 'Black Lace' lapeliai karpyti tarsi nėriniai, o 'Marginata' lapai baltai margi

RAUDONUOGIS ŠEIVAMEDIS (Sambucus racemosa)

Taip pat auga mūsų krašte ir žydi kiek anksčiau už juoduogį, yra mažesnis krūmas, žiedynai sutelkti pailgose kekėse, o uogos būna raudonos. Pagal tai galima atskirti šiuos du šeivamedžius. Be to, raudonuogis maistui ir vaistams mažiau vartojamas, nes labiau nuodingesnis. Bet nuo kenkėjų jis padeda kaip ir juodauogis. Yra sukurta keletas raudonuogio šeivamedžio veislių: pati populiariausia ir viena puošniausių yra ‘Plumosa Aurea’ su geltonais ir plunksniškai karpytais lapeliais. Taip pat įvairios kitos geltonlapės veislės: ‘Welsh Gold’, ‘Sutherland Gold’, ‘Lemony Lace’ bei kitos.

Raudonuogio šeivamedžio žiedai kitokios formos, jie žydi anksčiau ir vaistams nevartojami. O uogos raudonos spalvos, šiek tiek nuodingos
Želdynuose kartais auginamos dekoratyvios veislės 'Plumosa Aurea' ir 'Welsh Gold'

Kiti šeivamedžiai

Botanikos soduose yra auginami iš kitų šalių kilę šeivamedžiai – ŽOLINIS ŠEIVAMEDIS (Sambucus ebulus), KANADINIS (S. canadensis), MEKSIKINIS (S. mexicana) bei jų dekoratyvinės veislės.

Žolinis šeivamedis panašus į kitus, tik jis nėra krūmas, o neaukšta žolė. Kanadinis - vienas aukščiausių iš visų šeivamedžių rūšių