Žmogaus tokia prigimtis, kad mieliausi jam yra pūkuoti ir švelnūs padarėliai, jais jis pirmiausiai linkęs rūpintis. Bet ne ką mažesnės globos reikia ir kitiems dievo sutvėrimams, pavyzdžiui, varlėms. Žinau, kad nemažai yra tokių, kurie bijo šio nedidelio ir visai negrėsmingo padaro (prisimenu net tokią dainelę „Aš labai bijau varlės“). Gal ta baimė kyla iš įvairių prikurtų gąsdinančių mitų, o gal kad jų kūnas šaltas ir ne visiems malonu prisiliesti.
Tvorelės apsaugo migruojančius varliagyvius
Vienas iš apsaugos būdų - užtverti laikiną tvorelę, kai pavasarį varlės ir rupūžės pradeda migruoti per gatves. Tokias tvoreles galima pamatyti kai kuriuose parkuose ar gyvenvietėse kovo-balandžio mėnesiais. Tvorelė apsaugo po žiemos miego pabudusias ir poravimuisi migruojančias varles bei rupūžes, kurios iš žiemojimo vietų skuba į neršimo ir poravimosi vietas. Šis jų instinktas išlikęs nuo neatmenamų laikų, kai kažkur tose vietose būdavo šlapynės, į kurias skubėdavo šoklės. Šiais laikais dažnai būna, kad tų šlapių vietų nebeišlikę, bet varlių instinktas tebėra. Deja, jų kelyje atsirado kliūtis – gatvės ir keliai, kuriuose nuolat zuja mašinos, tad šimtai gyvūnėlių kasmet žūsta po ratais, kai pavasarį pradeda masiškai migruoti.
Pati tvorelė gali būti iš paprasto tankaus plastikinio tinklo juosta, apie 50 cm aukščio, ji tvirtinama prie įsmeigtų medinių kuoliukų. Palei tvorelę kas 20 m atstumu iškasamos maždaug 20-30 cm gylio duobelės, į kurias sukrenta praėjimo ieškantys varliagyviai. Šias duobes kiekvieną dieną po kelis kartus būtina apžiūrėti ir pernešti gyvūnus į kitą kelio pusę. Po keleto savaičių, sėkmingai arba nesėkmingai atlikusios savo misiją, varlės ir rupūžės vėl grįš atgal iš kur atėjusios, bet tai jau nebus toks masinis judėjimas, tad žuvusiųjų bus žymiai mažiau. Tad tuomet tvorelės jau nebestatomos. Paprastai migracija vyksta nuo kovo vidurio iki balandžio mėn. antros pusės.
Ne tik tvorelės, bet ir požeminiai vamzdžiai bei specialiai tam iškastos tranšėjos po judriais keliais padeda apsaugoti migruojančius varliagyvius. Tokie požeminiai varlyčių keliai yra įrengti keliuose, važiuojant į Tauragę, Kėdainius bei kitur.
Kokios varliagyvių rūšys dažniausiai migruoja
Tai pievinė varlė (Rana temporaria) bei pilkoji rupūžė (Bufo bufo). Šios rūšys nėra Lietuvoje labai retos ar nykstančios, tai vieni dažniausių mūsų krašto varliagyvių. Bet tai nereiškia, kad jomis nereikia rūpintis. Be to, Lietuvoje yra daug tokių vietų šalia judrių kelių, kuriose statomos apsauginės tvorelės ar verkiant reikėtų jas pastatyti. Kai kur jau įrengti ir stacionarūs požeminiai praėjimai. Vilniečiai tokią stacionarią betoninę tvorelę gali pamatyti Pūčkorių pažintiniame take, o laikinąją - Vingio parke. Tai viešos vietos, kur žmonės atvyksta pabūti gamtoje ar pasportuoti, tad edukaciniais tikslais svarbu, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie varliagyvių apsaugą. Šių varliagyvių gyvenimo trukmė nėra ilga - rupūžės gali išgyventi iki kokių 10 metų amžiaus, o varlių gyvenimas dar trumpesnis.
Varliagyvių svarba ekosistemoms
Iš tiesų, varlės bei rupūžės yra labai svarbios ekosistemoje (žinoma, kaip ir visa kita). Jeigu pažvelgus iš žmogui naudingos pusės, tai varliagyviai (varlės, rupūžės ir tritonai) maitinasi mūsų priešais – uodais bei įvairias žemės ūkio vabzdžiais-kenkėjais. Bet gamtiniu požiūriu gyvūnai neskirstomi į naudingus ir nenaudingus, nes visa, kas yra sukurta Gamtos - privalo egzistuoti ne dėl žmogaus naudos ar nenaudos. Chrestomatinis to pavyzdys – prieš kelis dešimtmečius Kinijoje vyko masinis žvirblių naikinimas, kurie esą sulesdavo didelį dalį grūdų derliaus; po žvirblių išnaikinimo derlius dar labiau sumažėjo, nes prisiveisė gausybė vabalų-kenkėjų, tad kinams net teko atsivežti žvirblius iš kitų šalių.
Tad visi sąmoningi žmonės turėtų rūpintis savo aplinka darna ne tik dėl savo, bet ir dėl vaikų ateities, ir be abejo, to mokinti vaikus. Jeigu šalia jūsų yra varliagyvių migracijos vieta per kelią – suburkite kelis bendraminčius ir pastatykite apsauginę tvorelę. O jeigu pavasarį keliaujate su automobiliu, ypač netoli drėgnų vietų – stebėkite atidžiai kelią, važiuokite lėtai ir atsargiai, kad jūsų sąžinės neslėgtų nei vienos varlytės žūtis.
