Rykštenės priklauso astrinių šeimai, o pasaulyje jų priskaičiuojama net virš 100 rūšių, augančių Amerikos ir Eurazijos žemynuose. Lietuvoje savaime auga tik viena - paprastoji rykštenė. Bet laukuose dažniausiai žydi ne paprastoji, o kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenės. Va šita trijulė ir yra invazinė. O kaip atskirti lietuviškąją nuo tų invazinių ? Ir gal galima tas "blogietes" kaip nors panaudoti ?
Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea)
Ji yra daugiametis žolinis augalas ir Lietuvos gamtoje auga savaime. Ir ne tik Lietuvoje, o visoje Europoje, savaiminis arealas siekia net Šiaurės Afriką bei Aziją. Kodėl ji nelaikoma invazine ? Nes evoliucijos metu visi augalai plito po pasaulį pamažu, tūkstančius ir milijonus metų, po truputį įsitvirtindami, bet kartu ir įgydami priešų. Natūrali atranka neleido vienai augalo ar gyvūno rūšiai per daug išplisti ir įsigalėti, o jeigu taip ir įvykdavo, tada gan greitai atsirasdavo ta rūšimi mintantys gyvūnai, ją puolančios ligos ar tiesiog labiau gožiantys augalai. Taigi, gamtoje vyksta natūrali atranka ir vieni kitus kontroliuoja. Tad paprastoji rykštenė mūsų šalies teritorijoje augo dar nuo ledynmečio laikų, per tą laiką išmoko prisitaikyti prie priešų, tad nors yra gan dažna, bet nekontroliuojamai neplinta. Gali užaugti nuo 20 cm iki 1 m aukščio - ūgis priklauso nuo dirvos derlingumo, drėgnumo ir vietos saulėtumo. Rykštenė mėgsta drėgnesnes ir derlingesnes dirvas, jose ji pasiekia maksimumą, o mažiau derlingose ir sausose dirvose augs, bet bus nedidelė. Geltonais žiedais pradeda žydėti liepos mėnesį ir žydi iki rudens. Nužydėję žiedynai virsta pūkais, kuriuos išnešioja vėjas - taip augalas plinta ir pasisėja. Išlikę duomenų, kad prieš kelis šimtus metų paprastąsias rykštenes naudodavo liaudies medicinoje - gydydavo žaizdas, nuo skausmo ir uždegimų. Senovėje su paprastosios rykštenės žole dar dažydavo audinius. Šiais laikais rykštenė gydymui nebenaudojama.
Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis)
Tai labiausiai Lietuvoje paplitusi rykštenė, ji auga visur pievose, pamiškėse, laukuose, prie vandens telkinių ir ypatingai aplink miestus bei kaimus. Ir taip, ji yra paskelbta invaziniu augalu mūsų šalyje. Nors Lietuvoje auga daug iš įvairių šalių atvežtų svetimžemių augalų, bet tik nedaugelis iš jų laikomi invaziniais. Invazine rūšimi paskelbiama ta, kuri pradeda nekontroliuojamai plisti gamtoje, išstumdama ir keldama grėsmę mūsų savaiminei florai ar faunai. Savaime kanadinė rykštenė augo Šiaurės Amerikoje. Prieš kelis šimtus metų buvo atvežta į Europą kaip dekoratyvinis augalas ir auginama gėlynuose, iš kurių greitai pabėgo į natūralią gamtą ir pradėjo masiškai plisti. Kada tiksliai kanadinė rykštenė atsirado Lietuvoje nėra aišku, bet tikrai jau ne vieną dešimtmetį, o šiuo metu kai kur sudaro net ištisinius hektarus sąžalynų, užstelbdama visus kitus augalus. Ji užauga iki 1,5 m aukščio, žydėti pradeda vėliau nei paprastoji rykštenė - rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Žiedai ryškiai geltoni ir iš tiesų dekoratyvūs, tad kartais žmonės, nežinodami apie jos grėsmes, pasineša auginti kaip gėlynų augalus. Nužydėję žiedynai pūkų pavidalu nuskrenda ir išplinta toli, vienas augalas gali subrandinti net 20 tūkst. sėklų ! Be to, jos plinta ir požeminiais šakniastiebiais. Savo tėvynėje Šiaurės Amerikoje kanadinės rykštenės vertinamos ne vien dėl dekoratyvumo, bet ir dėl medingų žiedų, kuriuos noriai lanko bitės. Pas mus kanadines rykštenes draudžiama dauginti ir auginti, o gamtoje rekomenduojama neleisti žydėti, skinti, rauti ir kitaip naikinti, nekenkiant aplinkai. Tad būtinai prisiskinkite kuo didesnę šių rykštenių puokštę, susidžiovinkite žiedynus žiemai, kad vėliau galėtumėte kurti floristinius atvirukus ar paveikslus. Tik jokiu būdu sudžiūvusių žiedų neišmeskite į atvirą dirvą, nes taip platinsite sėklomis šį augalą.
Aukštoji, didžioji ir kitos rykštenė (S. altissima, S. gigantea)
Šios dvi rūšys taip pat yra kilusios iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos irgi paskelbtos invazinėmis. Kaip svetimžemiai agresyviai plintantys augalai plačiai paplitusios ne tik pas mus, bet visoje Europoje bei Azijoje. Šios amerikietiškos rykštenės išoriškai yra labai panašios, jas gali atskirti tik botanikai, jos visos trys ir panašiu laiku žydi. Kada tiksliai jos pradėtos auginti Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai, nėra tiksliai žinoma. Aplinkos ministerijos interneto tinklapyje rašoma, kad pavyzdžiui, aukštoji rykštenė Anglijoje pradėta auginti 1645 m., Latvijoje – 1805 m., o Lietuvoje – 1983 m. Bet tai oficialūs duomenys, greičiausiai ji auga jau gerokai seniau, nes ją sunku atskirti nuo kanadinės rykštenės, o Europoje šie augalai labiausiai želdynuose išplito dar XIX a. Nuo tada rykštenės pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir po kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose. Visas trys invazines rykštenes galima naudoti kaip pašarą žolėdžiams gyvuliams, jos neturi nuodingų savybių.
Nereikia manyti, kad visos tos rykštenės yra blogietės, gėlynuose auginamos ne tik invazinės, bet ir keletas kitų rūšių rykštenių, kurios yra neagresyvios, jas galima auginti ir dauginti. Pavyzdžiui, šiurkščioji rykštenė (Solidago rigida) bei įvairūs selekcininkų sukurti hibridai.
Audinių dažymas ir kita nauda iš rykštenių
Invazines rykštenes galima panaudoti dar vienam įdomiam užsiėmimui - audinių arba siūlų dažymui, nes jos nudažo labai originalia žaliai geltona spalva. Tam galima naudoti šviežiai skintas ar džiovintas rykštenes. Sudėti žoles į didelį puodą (jeigu žolės džiovintos - tai pamirkyti per naktį), turėtų būti žolių ir vandens santykis 1/3 ar 1/4 dalys. Sudėti šlapius ir išgręžtus audinius ar siūlus į tą patį puodą ir pavirinti 20-30 min., vis pamaišant, vėliau galima palikti kol atvės. Geriausia naudoti natūralius audinius - medvilnę, liną, vilną. Atvėsus dažymo tirpalui audinius ištraukti ir nugręžti, išskalauti drugname vandenyje, kol jis taps skaidrus. Jei norima intensyvesnės spalvos, prieš dažant į vandenį galima įpilti šaukštą acto arba sodos, ar įmesti keletą surūdijusių gelžgalių - tai bus kaip spalvos stiprintojai, dažai ilgiau neišbluks. Dar iš invazinių rykštenių gaunamas puikus distiliuotas gėlių vanduo, o paprastosios rykštenės arbata galima gydyti inkstų ir šlapimo takų ligas.
