Yra daug gražiai žydinčių krūmų - tai ir alyvos, jazminai, veigelės, putinai, sidabražolės ir daug daug kitų. Bet kai pražysta rododendrai, tuomet savo žiedų ryškumu ir įvairove jie užstelbia visus kitus žydėjimus. Net ir po žydėjimo visžaliai rododendrų lapai puošia aplinką visus metus. Ir nors nėra lengva juos auginti, bet žinant kelias jų savybes - misija įmanoma, tuo labiau, kad galima surasti ir gan nelepių rododendrų arba azalijų.
Rododendrų kilmė ir įvairovė
Rododendro gentis labai plati, joje yra vos ne tūkstantis rūšių ! O kur dar gausybė įvairiausių hibridų, kurie šiais laikais dažniausiai ir auginami želdynuose. Tad įvairovė tikrai didelė, o tiems rododendrų mylėtojai, kurie juos kolekcionuoja, tai gali būti tikslas visam gyvenimui. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia "rožės medis". Rododendrai savaime auga visame pasaulyje, daugiausiai rūšių kilę iš Azijos ir Šiaurės Amerikos, yra ir savaime augančių Europoje. Nepale rododendras yra nacionalinis augalas. Paprastai jie mėgsta kalnuotas vietoves arba žemumas, kur pakanka drėgmės, gruntas laidus, humusingas ir rūgštus. Lietuvoje dažniausiai auginamos šios rododendrų rūšys: smirnovo, amerikinis, jakušimaninis, tankusis, daūrinis, japoninis, švelnusis, geltonžiedis bei įvairūs hibridai.
Lietuvoje didžiausios rododendrų kolekcijos yra Vilniaus ir Kauno botanikos soduose, ten jų galima rasti šimtus įvairiausių rūšių bei hibridų. Nemažas kolekcijas taip pat turi Šiaulių ir Klaipėdos botanikos sodai bei keletas privačių kolekcionierių.
Lietuviškas rododendras yra GAILIS
Tikrai taip, turime ir Lietuvoje savaime augantį rododendrą, kurį augalų mylėtojai pažįsta. Tai pelkinis gailis (Rhododendron tomentosum). Rododendrų giminei botanikai jį priskyrė ne taip seniai, tad lietuviškai jis tebevadinamas gailiu, o ne rododendru ir dažnai dar galima rasti senuoju lotynišku vardu Ledum palustre. Nors jis neturi tokių puošnių žiedų kaip kiti rododendrai, o ir lapeliai neišvaizdūs, bet lietuviai gailius žinojo nuo senų senovės, juos naudojo gydymui, smilkymui, dėdavo tarp rūbų, kad kandys neįsiveistų. Gailiai paprastai auga pelkėtose vietose šalia vaivorų, jų kvapas stiprus ir svaiginantis, tad berenkant vaivorų uogas ne vienam uogautojui galva smarkiai apsvaigdavo, kad net vaivorų uogas girtuoklėmis pavadino. Bet šios uogos visiškai nekaltos dėl galvos svaigulio, kalčiausias čia eterinis gailių kvapas.
Rododendras ar azalija ?
Tiesą sakant, azalija yra tas pats rododendras, lotyniškai jie vadinami vienodai - Rhododendron. Painiavos prieš kelis šimtus metų įnešė pats sistematikos tėvas švedų mokslininkas Karlas Linėjus. Jis azalijomis pavadino rododendrus, kurie yra vasaržaliai ir žiemą numeta lapus. Bet vėlesni mokslininkų tyrimai parodė, kad tai vienas ir tas pats augalas - ir visžaliai rododendrai, ir vasaržalės azalijos yra tie patys rododendrai. Bet šis vardas išliko iki mūsų dienų ir augalų prekyvietėse dažnai galima pamatyti vasaržalius arba pusiau vasaržalius augalus, ant kurių etiketės puikuojasi pavadinimas "Azalija".
Rododendrų priežiūra
Kam teko juos auginti, tai žino, kad rododendrai priklauso erikinių šeimai (Ericacea), o dauguma šios šeimos atstovų, kaip ir mėlynės, bruknės, šilauogės, spanguolės ir t.t., labai mėgsta rūgščią žemę. Tiesą sakant, rododendrai yra vieni iš labiausiai rūgščiamėgių augalų, kai dirvos pH yra net 3,5-4. Dauguma rododendrų mėgsta augti visiškame arba daliniame pavėsyje, kai kurie gali ir saulėtoje vietoje. Kad būtų paprasčiau, reikėtų atsiminti auksinę taisyklę: jei rododendro lapai visžaliai ir kuo stambesni - tuo geriau jis jausis pavėsyje. O azalijos ir smulkialapiai rododendrai gali augti ir saulėtoje vietoje, ypač jei ten netrūksta drėgmės. Drėgną dirvą mėgsta visi rododendrai ir azalijos, bet jokiu būdu ne šlapią ir užmirkusią. Dirva turi būti drenuota, laidi, humusinga ir derlinga. Rododendrų šaknys gan paviršinės, tad per sausras želdynuose jie gan greitai pajunta drėgmės trūkumą, jei nelaistomi. Geriausias būdas apsaugoti rododendrus - tai mulčiuoti juos su pušies žieve. Tai padeda ne tik apsaugoti nuo išdžiūvimo, bet patręšia ir parūgština dirvą, taip pat nereikia ravėti, nes beveik nedygsta piktžolės, o ir gruntas būna purus bei laidus. Geriausiai rododendrai jaučiasi augdami šalia pušų ir ąžuolų.
Rododendrus mėgsta kai kurie kenkėjai ir ligos. Lapus pagriaužia tripsai, voratinklinės erkutės, skydamariai bei įvairūs lapgraužiai vabzdžiai. Ant lapų kartais pasirodo įvairios dėmėtligės - tai grybinių ligų požymiai. Kartais augalus pražudo rododendrų maras (fitoftora) - irgi grybinė liga. Dažniausiai rododendrai nukenčia ne nuo kenkėjų, o nuo ankstyvos pavasarinės saulės. Ypač kai žiemos pabaigoje žemė dar būna įšalusi, o trumpam pasirodanti saulutė pakaitina visžalius rododendrų lapus, krūmai garina drėgmę, o iš žemės jos pasiimti negali, tuomet jie apdega. Beje, nereikia nerimauti, kai žiemą rododendrai lapus nuleidžia ir susuka į tūbeles - taip jie saugosi nuo šalčio. Jeigu lapai susisuka į tokias tūbeles vasarą - tai požymis, kad rododendrui greičiausiai trūksta drėgmės.
Tad jeigu turite lopinėlį žemės ar šiek tiek vietos balkone - pasisodinkite bent vieną žemaūgę azaliją ar rododendrą, jis džiugins visus metus puošniais lapais bei žiedais.
