Pasidairykite lauke šiuo metu: kieme, parkuose, gėlynuose, pievose ir miškuose yra daug gėrybių, kurias galime rinkti ir iš šių nieko nekainuojančių medžiagų vėliau bus galima kurti mielas puošmenas namams ar Kalėdoms ilgais rudens bei žiemos vakarais. Juk ir būti gryname lauke sveika, be to, kurti iš natūralių medžiagų darbelius smagu ne tik vaikams. O kur dar tai, kad turėsime puikių dovanėlių artimiesiems švenčių progomis. Tad ką galima rinkti ir kokių augalų arba jų dalių galima dar rasti lauke šiuo metu?

Nudžiūvę gėlių ir krūmų žiedynai

Gėlynuose gausu įvairių augalų, kuriuos sudžiovintus galima naudoti floristikoje: tai nužydėję hortenzijų „bumbulai“, gomfrenos, gubojos, juodgrūdžių sėklų dėžutės, dekoratyvinių aguonų galvutės, sausučiai, bestiebės karlinos, sagutės, svambeniai, karšuliai bei daugelis kitų. Svarbu, kad bevaikštinėdami lauke į augalus pasižiūrėtumėte kūrybiškai, juk net nebūtina, kad jie žydėtų, nes nemažai augalų net ir „mirę“ atrodo dekoratyviai. Nuo seno žinomi ir kermėkai (Limonium), nors pastaruoju metu jie nedažnai auginami mūsų gėlynuose, bet užsienio selekcininkai sukuria naujų bei įdomių veislių, kurios ir sudžiūvusios atrodo puošnios, tad kodėl gi jų neauginus ir nedžiovinus. Parudavę rūgštynių žiedynai dažni pievose ir pagrioviuose, dažnai liaudiškai dar vadinami arkliarūgštėmis. Kai vasarą jos žydi žalsvais žiedais, tai greičiausiai net neatkreipiate dėmesio, bet rudenį subrendę žiedynai nusidažo tamsiai ruda aksomine spalva. Gamtoje jie natūraliai sudžiūva stačios formos šluotelėmis, tad belieka tik nuskinti – vėliau šios aksominės šluotelės pagyvins daugelį sausų puokščių ar kitų floristinių darbelių.

Smilginiai augalai, žolynai ir šienas

Ir gamtoje, ir gėlyne auga nemažai smilginių augalų arba siauralapių žolynų, iš kurių galima sukurti daug mielų darbelių. Pievose galima rasti lendrūnų (Calamagrostis), Kiškio ašarėlių (Briza media), šeryčių (Setaria), motiejukų (Phleum) bei kitų, o gėlynuose auginamų – miskantų (Miscanthus), soruolių (Pennisetum) bei daugelio kitų smilgų šluotelių, kurių net nereikia žinoti pavadinimų, tiesiog daugelis iš jų labai tinka darbeliams kurti. O kur dar javų varpos – rugiai, avižos, miežiai  bei apvalios linų sėklų dėžutės – visi jie puikiai vėliau pasitarnaus kuriant. Žolynus stenkitės skinti ir džiovinti atskiromis rūšimis, kad nesusimaišytų tarpusavyje. Beje, net ir iš paprasčiausio šieno, t.y. džiovintos žolės bus galima sukurti įdomių ir dekoratyvių dalykų – krepšelių, vainikų, vazelių, dėžučių ar namų dekoracijų. Tad vaikštinėdami lauke, tiesiog kiekvieną sykį parsineškite kuokštą paprasčiausios žolės ir po keleto tokių pasivaikščiojimų turėsite pakankamai medžiagos darbeliams.

Samanos ir kerpės

Jos taip pat labai tinka kūrybiniams darbams, bet, skirtingai nei kankorėžiai ar nukritę lapai, tai yra tebeaugantys organizmai, tad jas rinkdami ar skindami neskriauskite gamtos, nereikėtų plėšti dideliais kiekiais ir draskyti miško paklotę, o tik šiek tiek, nenuskriaudžiant gamtos, geriausia nuo nupjautų medžių ar stambių šakų. Apžiūrėkite sandėliuko ar sodo namelio stogą - pavėsingose vietose dažniausiai būna prisamanoję. Iš džiovintų samanų ir kerpių, kaip ir iš kankorėžių, galėsite gaminti eglutės žaisliukus ar kitas kalėdines puošmenas. Žalios samanos ir pilkos kerpės visada pagyvina floristinius darbelius.

Sėklos ir kankorėžiai

Kaštonų sėklos – vienos stambiausių sėklų Lietuvoje, iš jų gaminami vaistai, bet mus labiau domina jų dekoratyvinis panaudojimas. Sėklas geriau rinkti su spygliuotais kevalais. Tiesa, blizgančios kaštonų sėklos labiau traukia akį tik tol, kol būna šviežios, vėliau jos pasidaro matinės spalvos. Kaštonų dekoratyvumą galima prailginti, juos laikant vėsioje vietoje ar nupurškus specialiu gėlių laku. Iš kaštonų sėklų galima gaminti įvairias figūrėles (sutvirtinant jas plastilinu, klijais ar pagaliukais), kurios ypač patinka mažiems vaikams arba tiesiog supylus jas į dekoratyvų indą ir padėjus svetainėje ar virtuvėje ant stalo kaip namų puošmeną.

Gilės, ąžuolo sėklos, naudojamos panašiai kaip ir kaštonų. Jas reikėtų surinkti sveikas ir be kirmėlaičių, t.y. be skylučių. Džiūstančioms gilėms paprastai nukrenta kepurėlės, tad teks vėliau priklijuoti, jeigu norėsite gaminti su jomis. Galima pasigaminti labai žaismingų dalykėlių vien tik iš gilių kepurėlių. Lietuvoje be paprastojo ąžuolo dar auginamas ir raudonasis, kurio sėklos yra puošnesnės. Net jeigu ir nekursite darbelių iš gilių, vis tiek jų prisirinkite – žiemą galėsite namiškius ar svečius nustebinti originalia gilių kava.

Kūrybiniams darbams tinka visi stambesni spygliuočių kankorėžiai– eglių, pušų ar maumedžių. Lietuvoje auga ne tik paprastoji eglė ir pušis, bet ir daug įvairių kitokių jų rūšių, tad ir kankorėžiai gali smarkiai skirtis. Štai kalninės pušies kankorėžiai dvigubai mažesni už paprastosios, o juodosios pušies kankorėžiai būna nemaži, stambaus obuolio didumo; be to, skiriasi ir jų spalvos. Tad jeigu turite galimybių, prisirinkite įvairių dydžių ir rūšių spygliuočių kankorėžių, iš jų bus galima pasigaminti daug smagių dalykų: kalėdinės eglutės žaisliukus, adventinius vainikus, miniatiūrines eglutes ar tiesiog nupurkšti blizgiais dažais. Surinktus kankorėžius reikėtų išdžiovinti ir tą geriausia daryti lauko sąlygomis, kur neužlyja lietus. Kankorėžiuose dažnai gyvena įvairūs vabaliukai ir kirmėliukai, tad džiovinant lauke, dauguma  jų išsibėgios. Gaminant darbelius, kankorėžius vieną prie kito geriausia tvirtinti vielute arba su floristiniais klijais.

Ką dar ir kaip naudoti

Gamtoje dekoratyvių medžiagų, kurias šiuo metu dar galima rinkti, tikrai yra gausu, visas sunku ir išvardinti – tai ir įvairių medžių ar krūmų sėklos, kankorėžiukai ar šakelės (alksnių, sedulų, riešutų, pūkenių, gudobelių, gledičijų) bei žiedynai ar vaisiai (burnočių, miskantų, levandų, ežiuolių, durnaropių, bijūnų, rūgčių, įvairių varpų ir smilgų, blizgių, viržių, linų, aguonų, švendrų, kraujažolių, lagūrų („kiškio uodegėlių“), zundų, gubojų ir t.t.).

Visas iš kiemo, pievos ar miško parsineštas gėrybes iš pradžių vieną ar dvi dienas palaikykite lauke – atvirame balkone, verandoje ar pavėsinėje, kad iš jų išsibėgiotų vabaliukai. Vėliau jau, priklausomai nuo to, kokį augalą surinkote, juos galima surišti į pundelius, puokšteles ar paskleisti sluoksniu 1-2 savaitėms, kad išdžiūtų. Tinkamiausia tam vieta – tamsi, vėsi, bet nedrėgna, kad nesupelytų.