Vasara jau įsibėgėjo, patys skubiausi darbai pasibaigė, tad galima ir atsipūsti, o tuo pačiu – pasimėgauti vasaros teikiamais malonumais. O kokie gi didžiausi yra malonumai sodininkams ir daržininkams, t. y., tokiems kaip mes ? Žinoma, tai pačių užaugintas derlius – uogos ir daržovės, tai savo rankomis sukurtas žydinčių ir klestinčių augalų rojus kieme. Bekramsnojant savo morką ir besigėrint gražiu vaizdu, į galvą nejučiom ateina mintys – o ką dar gražiau ir puošniau būtų galima padaryti kieme, nes juk tobulumui ribų nėra, ar ne ? Galime pasiūlyti: jeigu dar neturite, pasisodinkite žydinčią gyvatvorę ! Bus du viename – ir praktiška, ir gražu. Populiariausios pas mus gyvatvorės iš žaliuojančių augalų: tujų, skroblų, kukmedžių, vijoklinių augalų ar kt., bet jos gan monotoniškos. O štai žydintys augalai ne tik suteiks užuovėją ar padės atsitverti nuo svetimų akių, bet džiugins savas akis.
Prieš sodindami tokią gyvatvorę, turite apsispręsti, ar ji augs laisva ir nekarpoma, ar ją karpysite. Nuo to priklausys, kokius augalus pasirinksite ir kokiu atstumu juos sodinsite vienas nuo kito ar nuo sklypo ribos. Taip pat reikia neužmiršti, kad karpomos žydinčios gyvatvorės mažiau žydės. Tad kad būtų lengviau apsispręsti, pristatome augalus, kurie labiausiai tinka žydinčioms gyvatvorėms.
LANKSVA (Spiraea) – vienas iš tinkamiausių krūmų žydinčiai gyvatvorei, nes ją paprasta auginti, ji gan nereikli, atspari šalčiams, ilgai ir gausiai žydi, be to, didelis pasirinkimas įvairiausių spalvų žiedų bei krūmų aukščių. Populiariausia – japoninė lanksva (S. japonica) ir gausybė veislių, kurių dauguma žydi birželio – liepos mėn. ‘Golden Princess‘ lapeliai ryškios geltonos spalvos, o žiedai rožiniai. Nekarpoma užauga iki 1–1,2 m aukščio. Į ją panašios veislės ‘Goldflame‘ ir ‘Goldmound‘ besiskiriančios rausvais lapelių galiukais. Aukštesnę žydinčią gyvatvorę galima užauginti iš ‘Macrophylla‘ veislės krūmų, kurie nekarpomi pasieks apie 1,5 m. Šios lanksvos lapai stambūs, žali su bronziniu atspalviu, žydi taip pat rožiniais žiedais. Iš mažųjų japoninių lanksvų neaukštoms gyvatvorėms ar bordiūrams tinka ‘Alpina‘(30-35 cm aukščio), ‘Little Princess‘ (40-50 cm), ‘Magic Carpet‘ (30-40 cm) bei kitos. Įdomesnes žydinčias gyvatvores galima formuoti iš ‘Crispa‘ krūmų, kurių lapeliai garbanoti ir trispalviai; ‘Shirobana‘, žydinčios dvispalviais žiedais; ‘Alba‘ – skaisčiai baltais žiedais bei kitų.
Žydinčiai gyvatvorei kartais dar auginama pilkosios lanksvos (Spiraea x cinerea) veislė ‘Grefsheim‘, kuri pradeda žydėti viena anksčiausiai iš lanksvų, balandžio–gegužės mėn. ir nekarpoma užauganti iki 1,5–2 m aukščio. Žydėjimo metu krūmas tiesiog apsipila baltais žiedeliais, pro kuriuos net nesimato šakų. Visam šiam žydinčiam grožiui savotiško žavesio suteikia ažūriškai išlinkusios krūmo šakos. Kažkodėl ne vienam, pamačiusiam žydint šią lanksvą, kyla asociacija su varške, todėl jei kartais išgirsite sakant, kad yra toks gražus krūmas, kuris žydi tarsi aplipęs varške, tai greičiausiai turima galvoje ši lanksva. Savo žydėjimu į pilkąją lanksvą labai panašios dar kelios lanksvos – tai vanhuto (S. x vanhouttei), niponinė (S. nipponica), stačiašakė (S. media), beržalapė (S. betulifolia) bei dar kelios, besiskiriančios tik baltų žiedų ar lapų didumu bei krūmo aukščiu. Dar kartais gyvatvorėms auginamos lanksvos, žydinčios rožiniais šluotelės formos žiedynais – Biliardo (S. x billardii), šlaitinė arba Duglaso (S. douglasii) bei kitos.
Visos lanksvos mėgsta saulėtas vietas, ir nors gali augti daliniame pavėsyje, bet tuomet mažiau žydi. Tinkamiausia joms yra vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirva. Jei lanksvų gyvatvorę karpysite, sodinkite krūmus kas 30–50 cm, o jei augs nekarpoma – kas 30–100 cm, priklausomai nuo natūralaus krūmo aukščio. Genėti geriausia iš karto po žydėjimo arba anksti pavasarį, kol nėra lapų. Lanksvas užtenka patręšti 1 kartą metuose pavasarį, nes per gausiai tręšiant mažai žydės, o labiau „išeis į lapus“. Jas gan lengva pasidauginti auginiais ar atlankomis.
FORSITIJA (Forsythia) – dar vienas mėgiamas žydintis krūmas, kurį galima auginti gyvatvorėse ir kuris kiekvieną ankstyvą pavasarį švyti nuo aukso geltonumo žiedų. Forsitijos ypač nelepios – augs ir nederlingoje, pavėsingoje ar sausokoje dirvoje, nebijos šalčių. Tiesa, dėl prastų augimo sąlygų jos mažiau žydės, o žiemą šakų galiukai gali apšąlti, bet labai greitai vėl atžels; jas ypač paprasta pasidauginti. Forsitijos – vienas iš dėkingiausių žydinčių krūmų karpomoms gyvatvorėms, nes net ir smarkiai apkarpytos, vis tiek gausiai žydės. Yra keletas forsitijų rūšių, auginamų Lietuvoje. Pati populiariausia – tarpinė forsitija (F. x intermedia) bei jos veislės ‘Lynwood Variety‘, ‘Goldzauber‘, ‘Spectabilis‘ bei kitos. Taip pat dar kartais auginama europinė (F. europaea), apskritalapė (F. ovata) bei tarprūšiniai forsitijų hibridai. Nekarpomi tarpinės forsitijos krūmai užaugs nemaži – iki 3-3,5 m aukščio ir panašaus pločio. Auksiniai žiedai pasirodys balandžio mėn. Po žydėjimo skleisis žali lapai. Forsitijas, kaip ir daugelį žydinčių krūmų, geriausia karpyti iš karto po žydėjimo arba anksti pavasarį. O tręšti tik tuomet, kai akivaizdžiai matosi, kad krūmas skursta.
KARAGANA (Caragana) anksčiau buvo vadinama žirnmedžiu. Lietuvoje auginamos keletas jos rūšių, bet žydinčiai gyvatvorei labiausiai tinka paprastoji (C. arborescens) ir krūminė (C. frutex), kurių krūmai, jei jų nekarpysite, užaugs iki 3–6 m aukščio. Pražysta pavasario pabaigoje arba vasarą geltonais, nedideliais, bet gausiais žiedais, panašiais į daugelio pupinių šeimos žiedus. Tiesa, žydi gan neilgai, bet rudeniop sunokina rudas ir simpatiškas ankšteles su sėklomis. Karaganų lapeliai nedideli, susegti į vieną plunksnišką lapą; šakelės dygliuotos. Šie krūmai ypač pakantūs karpymui, atsparūs sausroms, šalčiams, daliniam pavėsiui ir užterštam miesto orui, greitai auga. Jų šaknys ilgos ir mėgsta plėsti, tad galima sodinti ant šlaitų ar kitur, kur reikia sutvirtinti žemę.
GUDOBELES (Crataegus) gyvatvorėms dažniau sodina dėl jų tankumo ir aštrių dyglių, pro kuriuos net katės nemėgsta landžioti. Bet pavasarį jos taip pat pasipuošia baltais puošniais žiedais, kuriuos mėgsta bitės. Žydinčioms karpomoms gyvatvorėms tinka daugelis gudobelių rūšių, ypač tos, kurios natūraliai auga Lietuvos gamtoje: vienapiestė (C. monogyna), glotnioji, anksčiau vadinta grauželine (C. laevigata) ir miškinė (C. rhipidophylla) bei atkeliavusios iš kitų kraštų, tai raudonoji (C. sanquinea), švelnioji (C. mollis), sultingoji (C. succulenta), skiauterėtoji (C. crus-galli) bei kitos. Visas gudobeles reikėtų genėti, nes nekarpomos užaugs nemažais medeliais arba krūmais. Bet net ir apkarpytos, vėlyvą pavasarį arba vasarą pražys baltais, kekėse sutelktais žiedais. Ypač gražūs žiedai būna glotniosios gudobelės ‘Paul‘s Scarlet‘ – ryškiai rožiniai ir pilnaviduriai. Rudenį gudobelės sunokina raudonus vaisius, kurie turi ne tik gydomų savybių, bet kai kurių rūšių (švelniosios, pošvelnės, sultingosios, pietinės bei kt.) yra skanūs ir valgomi.
Dar vienas dygliuotas krūmas, tinkantis žydinčiai gyvatvorei – SVARAINIS (Chaenomeles), bet skirtingai nei gudobelė, jis aukštas neužauga ir nekarpomas paprastai pasiekia 1–1,5 m aukštį. Lietuvoje dažniausiai auginamas japoninis svarainis dėl savo kvapnių ir vitaminingų vaisių. Jo žiedai būna oranžiniai arba raudoni ir žydi gegužės arba birželio mėn. Norint puošnesnės gyvatvorės, verčiau sodinti ne japoninį, o gražųjį, anksčiau vadintu didžiavaisiu (Ch. speciosa, sin. Ch. lagenaria) ar puošnųjį (Ch. x superba) bei jų veisles nuostabiais žiedais – ‘Crimson and Gold‘, ‘Pink Lady‘, ‘Madame Butterfly‘, ‘Yukigoten‘ bei kt., kurių žiedai labiau primena rožių, o ne mums įprastinio svarainio žiedus. Svarainiai taip pat ganėtinai nelepūs – jie auga lengvose, smėlingose, sausokose ir ne itin derlingose dirvose, žydi ir daliniame pavėsyje, gerai pakenčia karpymą; tiesa, retkarčiais apšąla, bet paprastai greitai atželia.
DEUCIJAS (Deutzia) anksčiau lietuviai vadino radastais. Jų yra keletas rūšių, bet gyvatvorėse paprastai auginama šiurkščioji deucija (D. scabra). Jei krūmo nekarpysime, užaugs iki 2–2,5 m aukščio. Žydi vasarą baltais arba rausvais žiedais, kurie susitelkę šluotelėse. Lapai žali ir šiurkštūs, nuo to ir gavo pavadinimą. Geriausiai jaučiasi saulėtose vietose, vidutinio derlingumo dirvose. Žiemomis kartais apšąla, ypač atviroje vėjams vietoje. Želdynuose dažnai auginamos įvairios veislės (‘Plena‘, ‘Codsall Pink‘, ‘Candidissima‘ bei kt.). Sodinant augalus gyvatvorei, tarp jų reikėtų palikti 0,5-0,8 m tarpus.
Gyvatvorė iš VEIGELIŲ (Weigella) gali būti ne tik žydinti, bet ir pasipuošusi įdomios spalvos lapais. Lietuvoje populiariausios ankstyvoji (W. praecox), gausiažiedė (W. floribunda), gražiažiedė (W. florida) ir įvairios jų veislės bei hibridinės veigelės. Pirmoji pražysta gegužės mėnesį, o kitos paprastai vasarą. Žiedai būna rožiniai, balti arba purpuriškai raudoni. Nekarpomi krūmai užauga iki 2–3 m, tad gyvatvorėms juos geriau karpyti. Tiesa, apgenėti krūmai žydės mažiau, bet dažnai būna, kad dar kartą pakartotinai pražysta vasaros pabaigoje. Veigelės mėgsta derlingesnes ir vidutinio drėgnumo dirvas, saulėtas vietas, bet pakenčia ir dalinį pavėsį. Žiemomis kartais apšąla. Populiariausios veislės – ‘Bristol Ruby‘ ryškiais ir tamsiai raudonais žiedais, ‘Purpurea‘ purpuriškais, o ‘Variegata‘ – baltai margais lapais, bei kt.
Yra ir daugiau krūmų, iš kurių galima sodinti žydinčias gyvatvores, tai krūminė sidabražolė, jazminas, alyvos, medlieva, pūslenis, hortenzija, krūminės obelys ir sausmedžiai, kolkvicija, meškytė, putinas, dyglainė, mahonija, šeivamedis, jonažolė, rododendras, erškėtis bei daugelis kitų. Bet šie augalai gyvatvorėse sodinami retai, nes dauguma iš jų užauga dideliais krūmais, o juos nugenėjus – beveik nebežydi arba kaip, pvz., rododendras, labai nemėgsta genėjimo.
Tad kokius krūmus bepasirinksite savo žydinčiai gyvatvorei, reikėtų iš anksto nuspręsti, kokio aukščio ji bus, taip pat svarbu, karpysite ją ar ne, o svarbiausia juk, kad jums būtų gražu. Be to, visas gyvatvores mėgsta smulkieji paukšteliai, kurie ten suka lizdus, slepiasi nuo lietaus, saulės ar plėšrūnų. O juk paukšteliai – tai sodininkų draugai, kurie sulesa gausybę vabzdžių-kenkėjų, tad įrengdami žydinčią gyvatvorę, į savo kiemą priviliosite sparnuočius, ir ne vien tik juos, bet ir bites, kurios apdulkins ir vaismedžius, vadinasi, vėliau galėsite mėgautis gausesniu derliumi. Tad auginkime žydinčias gyvatvores ir džiaukimės jų žydėjimu.
Žurnalas „Sodo spalvos“, 2015 Nr.7
