Sodo atsiradimo istorija

Šis sodas gan jaunas, įkurtas 1993 metais, tad po poros metų dar tik minės savo 30-metį. Sodo atsiradimą sąlygojo Klaipėdos universiteto įkūrimas 1991 m. ir biologijos, ekologijos bei rekreacijos studijų programos, kurioms sodas buvo reikalingas kaip studentų ir dėstytojų mokslinių tyrimų bazė. Nors sodas jaunas, bet jo teritorijoje išlikę senųjų laikų ženklų, kai čia dar stovėjo dvaras ir ošė didelis  parkas. Dvaro nebėra, bet išliko Prūsijos laikus menančios kapinaitės bei brandūs medžiai. Įkūrėjas ir pirmasis sodo direktorius buvo profesorius A.M.Olšauskas, kuris net ir būdamas garbaus amžiaus mėgsta dažnai užsukti į sodą ir mielai papasakoja apie įvairius sunkumus, kuriuos teko įveikti, norint įkurti šį gražų gamtos kampelį.

Dabartis

Botanikos sodas nedidelis, 9,5 ha dydžio (palyginimui – Vilniaus botanikos sodas užima apie 200 ha), bet įsikūręs labai vaizdingoje vietoje, vingiuojančioje palei dešinį Danės upės senvagės krantą ir kuriuo nusidriekusi klaipėdiečių mėgstama dviračių trasa. Iš kitų Lietuvos botanikos sodų klaipėdietiškas išsiskiria klimatinėmis sąlygomis. Čia vyrauja kiek šiltesnės žiemos, iškrenta gausesnis kritulių kiekis, tad ir augalų vegetacinis periodas yra ilgesnis, o tai reiškia, kad gėlės ir medžiai čia ilgiau žaliuoja ir žydi nei kituose Lietuvos regionuose. Be to, čia gali augti tokie medžiai ir krūmai, kuriems Kaune ar Vilniuje žiemos per šaltos.

Sodo darbuotojai nuolat stengiasi, kad kolekcijos ne tik atspindėtų rūšinę augalų įvairovę, bet ir būtų estetiškos visiems lankytojams, kurie net nepažįsta augalų. Todėl sode kasmet įsikuria originalios skulptūros bei įvairūs kūriniai iš gamtinių medžiagų, netikėtomis idėjomis džiuginantys lankytojus. Suoleliai, pavėsinės ir nameliai vilioja prisėsti ir atsipūsti, užmiršti rūpesčius ir pasvajoti, gėrėtis gėlių žieduose zujančius drugelius ir bitėmis, pasiklausyti paukščių muzikos arba tiesiog stebėti vėjo siūbuojamus augalus.

Augalų kolekcijos

Nors palygint su kitais sodo plotas nedidelis, bet gali pasigirti gausia augalų kolekcija, kurioje priskaičiuojama daugiau nei 4000 taksonų (skirtingų rūšių, genčių ar veislių augalų). Pagrindinė sodo misija nėra vien tik kaupti augalus ar vykdyti tiriamą veiklą, sodui ne mažiau svarbu atlikti ir šviečiamąją bei rekreacines funkcijas. Juk kam reikalingi puošnūs gėlynai ir kompozicijos, gražios skulptūros ar gamtos menas, jeigu čia nesilankytų žmonės ir jais nesidžiaugtų, jeigu niekas neateitų pabūti gamtos prieglobstyje ar sportuoti.

Sodas bendradarbiauja su šimtais botanikos sodų ir parkų iš Europos ir viso pasaulio, keičiasi sėklomis ir auginiais, kaupia augalų sėklų fondą, taip pildydamas kolekcijas naujais augalais, kasmet išleidžiamas augalų sėklų katalogas. Kiek leidžia lėšos, įsigyja naujų ir įdomių veislių bei būna dėkingas privatiems kolekcininkams, dovanojantiems retų augalų.

Viena iš lankytojų mėgstamiausių yra prieskoninių bei vaistinių augalų kolekcija, kurioje gausu ne tik mums įprastinių, bet ir mažai girdėtų prieskoninių augalų, tokių kaip ožiažolė, balandūnė, kraujalakė, girmėtė, šatreinis, šantra bei kiti. Čia galima sužinoti, kokiomis sąlygomis reikėtų auginti prieskoninius augalus, juos pauostyti ar paragauti.

Sunku praeiti ir pro rozariumą, kuriame karaliauja įvairiausios rožės, visą gražumą parodančios birželio ir liepos mėnesiais. Rožių įvairovė didelė, daugybė veislių ir rūšių. Čia galima pamatyti ir aukštąsias parko rožes, ir miniatiūrines vos keliolikos cm aukščio rožytes, ir senąsias ypač kvapnias bei pilnavidures rožes, ir žaliai žydinčias bei daug kitų.

Mėgstantiems įdomesnius augalų auginimo būdus ar norintiems vertikalaus apželdinimo – kviečia užsukti vijoklinių augalų kolekcija. Tai augalai, kurie ne tik greitai vejasi aplink atramas aukštyn, bet ir gražiai žydi ar žaliuoja – įvairiažiedės raganės, sausmedžiai, vynvyčiai, gebenės, arba nokina skanius vaisius – citrinvyčiai, aktinidijos.

Ypatingą vietą sode užima etnografinis gėlių darželis, atspindintis pajūrio kraštui būdingas etnografinių augalų kompozicijas. Šiuose gėlių darželiuose senaisiais laikais dažniausiai būdavo auginamos gėlės, kurios ne tik gražiai žydi, bet ir turi kokią nors naudą – tinka kaip prieskonis arba vaistažolė – tai juozažolė, mėta, nasturtė, skaistenis, peletrūnas bei daugelis kitų; su kuriomis galima dažyti audinius – bitkrėslė, kraujažolė, serentis; atbaidyti kenkėjus – pelynas, tabakas, pelargonija, serentis, diemedis; arba tiesiog dėl labai malonaus kvapo – jazminas, alyvos, pelėžirnis, razeta. O prausimuisi augindavo putoklį.

Viena unikaliausių vietų Klaipėdos botanikos sode yra Baltijos kopų augalų ekspozicija, nes kaipgi be jos ? Juk turime nedidelį pajūrio ruožą, kuriame auga tokie augalai, kurių daugumos Lietuvoje niekur kitur nerastume. Tai ir pajūrinė zunda – retas ir į Raudonąją knygą įrašytas augalas, tikra puošmena. Baltijinė stoklė – sukulentas, kaupiantis sustorėjusiuose lapuose vandens atsargas, taip pat pajūrinis sotvaras, pajūrinė smiltlendrė, smiltyninis šlamutis, pilkalapis šaukštis, rugiaveidė (nereikli ir dažnai auginama gėlynuose), muilinė guboja ir daugelis kitų, prisitaikiusių augti smėlingose, pustomose ir nederlinguose vietose bei turintys ilgas šaknis, kad galėtų pasiekti giliau esančius vandenis.

Ką galima nuveikti botanikos sode

Klaipėdos botanikos sode mėgsta lankytis įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonės. Vieni ateina tiesiog ramiai pabūti ir pasivaikščioti gryname ore, kiti mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį – bėgioja ar važinėja dviračiu, riedučiais. Treti ateina pasisemti idėjų, kaip skoningai galima apželdinti savo kiemą ar gėlynus, pasitarti su specialistais. Jaunos šeimos su vaikais čia praleidžia ištisas valandas, nes retai kur rastume tokią vietą, kurioje mažieji padūkėliai galėtų nevaržomai bėgioti ir šūkauti. Vestuvėms ir krikštynoms botanikos sodas – tai ne vien vieta gražiai fotosesijai, bet net ir pačiai santuokos ceremonijai ar šventiniam piknikui – juk kur daugiau rastume tokią unikalią vietą ir tiek daug vienu metu žydinčių augalų.

Botanikos sodas organizuoja įvairius pažintinius ir pramoginius renginius: ekskursijas, parodas, edukacijas, koncertus, degustacijas, floristines pamokas bei knygų pristatymus. Didžiąją dalį sodo lankytojų sudaro moksleiviai, ir jie patys smalsiausi ! Tad mažiesiems sodininkams sudarytos visos sąlygos pažinti gamtą, išmokti sėti ir auginti augalus, sužinoti daugybę įdomių paslapčių. Tiesa, dėl karantino renginių veikla buvo nutrūkusi, bet pamažu vėl atsigauna.

Rytietiški sodai

Klaipėdos botanikos sodas pradėjo įgyvendinti ambicingą projektą, pagal kurį planuoja dalį apleistos ir pelkėtos Danės senvagės pritaikyti rekreacijai ir paversti rytietiškais sodais. Čia bus įkurdinti ne tik japoniško stiliaus sodai, kurie Lietuvoje gan populiarūs, bet ir kiniškų,  korėjietiškų, vietnamietiškų bei Balio motyvų sodai, kurie mūsų krašte dar nematyti.

Pirmiausiai bus atliktas senvagės valymas, išgenėti pakrančių menkaverčiai šabakštynai, sutvirtinti krantai, suformuotas reljefas. Vėliau bus įrengti mediniai tilteliai ir šiems stiliams būdingi takai bei kiti mažosios architektūros elementai – žibintai, skulptūros, arbatos nameliai, samanų ir akmenų sodeliai. Ir galiausiai pasodinti Rytuose auginami augalai – rytietiškų rūšių pušys ir klevai, sakuros, azalijos, magnolijos, melsvės, bijūnai bei kiti.

Kaip pastebi šių sodų projekto autorius prof. P.Grecevičius, kad norime pateikti pavyzdžius tų sodų, iš kurių mokėsi Europa ir pasaulis, kuo Rytų sodai skiriasi. Juk net patys japonai pripažįsta, kad kurdami sodus perėmė kinų patirtį. Šie sodai džiugins lankytojus daugelį metų ir juose bus galimas prasmingai leisti laisvalaikį visais metų laikais.

Žurnalas "Sodo spalvos", 2021 m. Nr.9