Jau beveik savaitė, kai pradėjo nokti pirmosios lauko uogos – valgomųjų sausmedžių. Jos sunoksta netgi keliomis dienomis anksčiau už braškes. Tiesa, šių sausmedžių uogos būna ganėtinai rūgščios, bet už tai labai sveikos; be to, atleistinas ir tas rūgštumas, juk svarbiausia, kad pirmas šviežių uogų derlius ir vitaminai iš savojo sodo !
Yra nemažai painiavos su valgomas uogas nokinančių sausmedžių vardais. Dauguma sausmedžių – dekoratyviniai augalai, kai kurie auga kaip krūmai, o kai kurie – kaip vijokliai. Natūraliai mūsų miškuose augančio paprastojo sausmedžio (Lonicera xylosteum) uogos netgi nuodingos – tad nesusipainiokite. Dauguma pasaulio botanikų ir sistematikų sausmedį, kuris nokina valgomas uogas lotyniškai vadina Lonicera caerulea, t.y. melsvauogis sausmedis ir išskiria šiuos jo varietetus : altajinis (L. altaica), valgomasis (L. edulis), kamčiatkinis (L. kamtschatica) bei kiti. Lietuvių autoriai šį sausmedį grupuoja kiek kitaip.
Na, bet nesvarbu tie mokslininkų duodami vardai, nes mums svarbiausia yra ne augalo pavadinimas, o naudingosios jo uogos. O jos yra vitaminingos ir turi gydančių savybių. Jos pailgos ir nedidelės, tamsiai mėlynos, rūgščios ir šiek tiek kartokos. Patys krūmai užauga iki 1,2-1,5 m aukščio, jie labai nereiklūs dirvožemio derlingumui, visiškai nebijo šalčių, nes augalas yra kilęs iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų, kur žiemos būna žymiai aršesnės nei pas mus. Galbūt todėl jie anksti žydi (žiedai nebijo net -8 C šalnų), anksti sunokina uogas ir anksti, jau vasaros antroje pusėje numeta lapus. Norint turėti uogų, šalia reikia auginti bent du krūmus, nes augalas yra kryžmadulkis. Medelynuose dažnai parduodamos įvairios šių sausmedžių veislės: ‘Atut’, ‘Duet’, ‘Karina’, ‘Roksana’, ‘Morena’ bei kt., besiskiriančios uogų dydžiu, spalva, skoniu ar krūmo aukščiu.
Uogos valgomos ne tik šviežios, jas galima džiovinti, šaldyti, gaminti uogienes, gėrimus ir kt. Derančius krūmus dažnai apipuola paukščiai ir tiesiog švariai nulesa visas uogas, nes jie irgi vertina pirmąsias ir sveikas uogeles 😉