Pavasaris įsibėgėja visu greičiu: medžiai skleidžia lapus, žydi ankstyvosios gėlės, dygsta pirmoji žolytė ir daigai ant palangės. Kovo mėnesio pradžioje, kol dar laikėsi šalčiai nemažai lietuvių, besidominčių augalais ir želdynais, apsilankė tradicinėje sodų parodoje „Gardenia 2017“, kuri kiekvieną pavasarį vyksta pas mūsų kaimynus lenkus Poznanės mieste. „Gardenia“ – tai viena didžiausių parodų Rytų Europos regione, kurioje dalyvauja ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių augalų augintojai, želdynų projektuotojai, floristai, sodo reikmenų gamintojai ir visi, kas susiję su augalais ar sodo priežiūra.
Tad norime pasidalinti su skaitytojais įspūdžiais, ką įdomesnio ir naujesnio parodoje pamatėme, kokie augalai buvo pristatyti parodoje ar kokios tendencijos būdingos šiais metais kaimyninėse šalyse:
Sodų kraštovaizdžio dizaineriai kuria vis labiau saikingesnį stilių, tad praktiškai neteko matyti siūlomų gėlynų ir želdynų, sukurtų iš ryškių ir spalvingų augalų, visur dominuoja santūrumas, nerėksmingos spalvos, švelnūs spalvų potėpiai, minimalus augalų kiekis, besipuošiančių ryškiais žiedais arba lapais. Ryškios spalvos paliekamos tik ten, kur reikia reklamos ir aktyviai patraukti klientų dėmesį, o privačiose erdvėse vyrauja saikingas sodo dizainas. Tad svarbiau yra ne spalvos, o linijos ir kontūrai, o ypač svarbu – paprasta, bet originali idėja, pvz., galima įrengti sode poilsio kampelį vien iš senų nereikalingų knygų arba sukurti sodą tik iš vieno, bet įdomaus augalo erdviame vazone. Šios minimalistinės tendencijos pamažu įsivyrauja ir mūsų šalyje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žemės brangimas pastebimas ne tik Lietuvoje, tad vis dažniau kuriami ir sodinami nedideli bei kompaktiški augalai. Juos galima auginti vazonuose, tad jie yra patogūs, norint juos perkelti arba grupuoti.
Panašų vaizdą buvo galima pamatyti ir augalų augintojų bei medelynų sekcijoje, kurioje buvo pristatomos naujos augalų veislės. Daugelis naujai sukuriamų augalų labiau priminė natūralius augaliukus, tarsi paimtus iš gamtos, tik šiek tiek pakoreguotus žmogaus rankos: su ne itin dideliais ar visai smulkiais žiedeliais, ne per daug ryškių spalvų, o svarbiausia tokius, kuriems reikia minimalios priežiūros, t.y., kad jie būtų nereiklūs dirvos derlingumui, drėgnumui ir apšvietimui. Tiesa, visada neužmirštami ir tie pirkėjai, kurie kolekcionuoja retus ar įspūdingus augalus, tad selekcininkai dėl jų taip pat stengiasi, sukurdami neįprastų spalvų žiedus (pvz., kaip juodos spalvos „kačiukai“) ar neįprastai didelius magnolijos žiedus. Naujų augalų veislių kūrėjai, kaip ir bet kurios srities kūrėjai stropiai saugo autorines teises, tad dažnai net neleidžia nufotografuoti savo kūrinių.
Didelis dėmesys kreipiamas ir į priemones, kurios reikalingos smagiam sodininkavimui – sodo įrankius, lauko baldus, griliui skirtą įrangą, sodo apšvietimą ir laistymą ir pan. Šių dalykų gamintojai ir platintojai taip pat turėjo ką naujo pasiūlyti. Daugelis miestiečių, nors ir gyvendami butuose, yra neužmiršę savo kaimiškų šaknų, tad mielai kuria mini sodelius ant palangių, balkonuose ir kambariuose. Daugelį sudomino dviejų moterų išradimas, kurios demonstravo, kaip apšviestame akvariume galima auginti ne tik žuvytes, bet ir mini daržiuką su prieskoninėmis žolelėmis ar salotomis. Atrodo, tokia paprasta idėja, bet norinčių įsigyti įvairaus dydžio akvariumus tikrai netrūko, ypač tuo domėjosi vaikus auginančios šeimos, siekiančios, kad vaikučiai nuo mažens patys išmoktų rūpintis ir savo rankomis užsiaugintų prieskonių.
Bet įdomiausiai atrodė stendai, kuriuose karaliavo kalėdinė dvasia ! Taip taip, tikrai, nors atrodo, kai už lango siaučia pavasaris ir neberūpi žiemos šventės, vis tik šios srities gamintojai ir pardavėjai jau ruošiasi ateinančiam sezonui, nes paskui jau bus per vėlu. Jie kuria naujas kalėdinių eglučių ir puošmenų kolekcijas, ieško įdomių naujovių, kurios, be abejo, atkeliaus ir į Lietuvą. Smagiausiai ir labiausiai traukiantys akį, žinoma, buvo velykiniai ir pavasariškai pasipuošę stendai. Tad, paganius akis į tai, kai siūlo augalų augintojai ir sodo prekių gamintojai, kilo vienintelis noras: grįžus namo, čiupti darbines pirštines ir lėkti greičiau į kiemą džiaugtis pavasariu ir besiskleidžiančia žaluma.