Pasaulyje galima rasti nemažai išskirtinių medžių – aukščiausių, seniausių, storiausių ir kitokių –iausių. Bet pats galingiausias arba pats masyviausias yra didysis mamutmedis, kurio jau pats pavadinimas sako, kad tai masyvus, reliktinis ir galingas medis, savo išvaizda primenantis išnykusius mamutus. O mamutmedžiai, laimei, nors vos neišnyko, bet vis dar tebegyvuoja.
Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum) yra nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m2 plote. Nors kalnai nėra iš aukštųjų, siekiantys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina Sequoia, ir šis pavadinimas dažnai painioja visus, gerai nepažįstantiems medžių. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama California Redwood. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių.
Masyviausias pasaulio medis vardu „Generolas Šermanas“
Šiems mamutmedžiams „tik“ apie 1000 metų
Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia 46 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu Generolas Šermanas. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m3 ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m3. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė – beveik 1 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt.
Mamutmedžio šakelė kiek panaši į kadagio
Tikrosios sekvojos spygliai nepanašūs į mamutmedzio
Mamutmedžių sėklytės smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz. tai, kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė.
Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentaliai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.
Didžiojo mamutmedžio sėklos gan smulkios
Nuvirtę mamutmedžiai subyra, retai išlieka tokie
Mamutmedžius pradėta masiškai kirsti XIX a. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei.
Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -300 C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį.
Didysis mamutmedis Paryžiaus Bagatelle parke
Mamutmedžio veislė ‘Pendula’
www.manonamai.lt
