Kaip ir pernai, viena pirmųjų pavasario sezoną Rytų Europoje pradeda Lenkijoje organizuojama paroda „Gardenia‘2016“, vykstanti vasario pabaigoje Poznanės mieste ir skirta kraštovaizdžio dizaineriams, medelynų savininkams bei visiems sodo mėgėjams. Į šią parodą visuomet gausiai vyksta pasižvalgyti ir lietuviai, tad kaip gi mes galime neaplankyti tokio renginio ir nepašniukštinėte, ką gi įdomaus šiais metais siūlo lenkų, vokiečių, olandų, belgų bei kitų šalių įmonės ir augalų augintojai ? Pati paroda vyksta tris dienas, pirmosios dvi dienos yra skirtos įmonėms, o trečiąją joje apsilanko visi norintys. Daugelis medelynų, eksponuojantys augalus, šią paskutinę dieną išparduoda savo produkciją, kad jų nereikėtų vežtis atgalios, be to, viskas parduodama itin žemomis kainomis, tad galite įsivaizduoti šurmulį ir azartą, atsidūrus tokiame kiekvieno sodininko rojuje ! Tad skubame pasidalinti įspūdžiais, gal ką nors įdomaus rasite ir savo sodo ar kiemo erdvei.

Gėlynų pasaulyje išlieka panašios tokios tendencijos kaip ir keletą pastarųjų metų. Tai natūralumas, paprastumas, neryškios žiedų spalvos, smulkūs lapeliai. Pirmenybė yra teikiama gėlėms, kurios atrodo taip, tarsi būtų iš parsineštos iš pievų: gan smulkūs žiedai, banguojantis siluetas, išliekančios puošnios net ir nudžiūvusios žiemą – tai smilginiai augalai, eraičinai, kraujalakės, mėlesas (perovskia), ežiuolės, astilbės, kraujažolės bei kt. Pastarųjų metų kryptis, kai gėlės siluetas ir aukštis yra ne mažiau svarbūs nei jos žiedai, neužleidžia pozicijų, ir panašu, kad ši tendencija išliks stipri. Juk dauguma gėlių žydi gan trumpai ir šiais laikais kuriami gėlynai, kuriuose žiedai atlieka antraeilį vaidmenį (kad ir pvz., „olandiškoje bangoje“) ar jų net iš viso nėra – kaip samanų, paparčių ar smilginių augalų gėlynuose. Kita vertus, visada išliks tokių gėlių mylėtojų, kurie dievina stambius ir ryškius gėlių žiedus ar tiesiog kolekcionuoja įspūdingas gėles. Jiems selekcininkai ir augintojai taip pat kasmet būna paruošę naujovių.

Kiekviena paroda, kurioje galima išvysti augalus, mums lietuviams yra tarsi šventė, kurioms suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų. Dažniausiai dekoratyvinius augalus mes matome tik mugėse, kurių pagrindinis tikslas – kuo daugiau parduoti. Neturime nieko prieš muges, jos irgi  reikalingos, bet labai trūksta tokių parodų, kur galėtume pamatyti, kaip estetiškai ir skoningai apželdinti savo kiemą, kaip sukurti gėlyną, kokia turėtų būti vejos forma, koks turėtų būti apšvietimas, kaip želdynuose panaudoti mažąją architektūrą (skulptūrėles, suoliukus, pergoles, akmenis ir pan.) ir t.t. Ką padarysi, Lietuvos rinka maža, galinčių pasinaudoti profesionalaus kraštovaizdžio dizainerio paslaugomis yra nedaug, o kiti sukasi kaip išmano – dažnai būną, kad  pamato gražų vaizdą pas pažįstamus arba tiesiog spalvingame žurnale ir kopijuoja, neatsižvelgdami į savas sąlygas. Tad gerai, kad bent kaimynų lenkų, olandų, anglų ar vokiečių parodose galime pamatyti naujausias tendencijas ir įvairiausių galimybių, pasisemti originalių idėjų.