Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.

Topinambas (Helianthus tuberosus) priklauso astrinių šeimai, iš kurios puikiai pažįstamos ne tik saulėgrąžos, bet ir kiaulpienės („pienės“), ramunės, astrai ir daugelis kitų gražiai žydinčių gėlių. Savaime topinambai auga Šiaurės Amerikoje, iš kur į Europą atkeliavo prieš kelis šimtus metų. Angliakalbiai juos vadina Jeruzalės artišokais (Jerusalem artichoke), dar kartais saulės šaknimis, žemės obuoliais ir kt. Topinambas yra daugiametis žolinis augalas, kuris užauga aukštas, gali pasiekti net 3 m, nors tai yra žolinis augalas, o ne medis ar krūmas. Kadangi priklauso tai pačiai saulėgrąžos genčiai, tai ir išvaizda labai panaši – ir lapų, ir žiedų. Stiebai ir lapai būna apaugę švelniais plaukeliais, lapai gan stambūs, žali, o žiedai – ryškiai geltoni, tik smulkesni nei saulėgrąžos, labiau panašūs į rudbekijos, moksliškai vadinami graižais. Žydėti pradeda vėlai – vasaros pabaigoje arba rudenį, tad pas mus niekada nesubrandina sėklų. Vertingiausia šio augalo dalis – tai požeminiai gumbai, kurie yra mažesni už bulvių gumbus, pailgos ar apvalios formos, su „akutėmis“. Gumbai kasami nuo vėlyvo rudens, kai augalas baigia vegetaciją iki pavasario, kol nepradeda vėl žaliuoti. Jų galima išsikasti didesnį kiekį ir turėti atsargų visai žiemai (gumbai laikomi tamsiai bei vėsiai kaip ir bulvių) arba kiekvienam pavalgymui galima kastis šviežius, jeigu tik žinoma, žemė nėra įšalusi.

Vertingąsias topinambų gumbų savybes nuo gilios senovės jau žinojo Amerikos čiabuviai. Jie buvo naudojami maistui ir gydymui. Gausu vitamino C, B1, B2 ir įvairių mineralų bei kitų aktyvių medžiagų. Tiek maistui, tiek ir gydymui topinambai dažniausiai vartojami švieži, nors juos galima ir kepti, troškinti, virti ar džiovinti. Žinoma, švieži gausesni naudingomis medžiagomis, bet ne visiems patinka specifinis jų šviežių skonis. Šviežiai trintų topinambų tyrele galima gydyti skrandžio sutrikimus, ji padeda sergantiems diabetu, turintiems širdies problemų, trūkstant organizmui geležies ar vitamino C. Išoriškai gydomi nudegimai ar nedidelės žaizdos. Galima naudoti ir kosmetikoje – šiek tiek lygina raukšles ir skaistina veido odą.

Topinambus galima auginti ir kaip dekoratyvinius augalus, kurie savo žydėjimu papuošia aplinką vasaros pabaigoje arba rudenį, kai mažai kas bežydi. Taip pat juos tinka auginti ten, kur reikalingi aukšti augalai, galintys uždengti nuo gatvės, komposto krūvą ir pan. Tiesa, tik jie nunyks žiemą, nes kaip minėta, tai žoliniai augalai. Įvairiose pasaulio šalyse topinambai yra auginami ne tik maistui, bet ir kaip pašariniai augalai gyvuliams, nes vertingi ne tik jų gumbai, bet ir antžeminė dalis, turinti nemažai žaliosios masės. Taip pat plantacijose jie auginami biokuro, insulino, fruktozės ar spirito gamybai.

Jei dar neteko ir nuspręsite juos auginti – parinkite topinambams derlingesnę, molingą ir drėgnoką dirvą. Bet net jei tokios ir neturite – ne bėda, nes šie augalai ganėtinai nereiklūs, puikiai augs ir lengvose priesmėlio dirvose, tik derlius bus kiek menkesnis. Jų beveik niekada nereikia nei laistyti, nei tręšti ar ravėti, patys sau puikiai auga, dažnai sulaukėdami. Geriausiai jaučiasi augdami saulėtoje vietoje, bet pakenčia ir nedidelį pavėsį. Dauginti juos paprasta tais pačiais gumbais, kuriuos galima sodinti į dirvą nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Neteko nei karto pamatyti, kad topinambai būtų kuo nors sirgę ar juos būtų apnikę kokie nors kenkėjais. Tiesa, kartais gumbų paragauja graužikai – pelės, pelėnai ar žiurkės, bet derliaus paprastai užtenka visiems. Jau ir Lietuvoje yra topinambų plantacijų, juos augina keletas ūkininkų. Šviežių topinambų gumbų galima įsigyti turguose arba prekybos centruose, o iš jų pagamintais džiovintais „čipsais“ arba milteliais prekiauja sveiko maisto krautuvėlės. Tad topinambas – tikrai naudingas ir vertingas augalas maistui, gydymui ar grožiui, kurį lengva užsiauginti savo darže.