Tiems keliauninkams, kurie jau išmaišė visas įdomesnes gamtines mūsų šalies vietas. Ir tiems keliauninkams, kurie nuolat ieško kažko naujo ir dar nematyto. Ir visiems, kurie dar tik pradeda pažintį su Lietuvos grožybėmis - kviečiu aplankyti Margupio botaninį draustinį, įsikūrusį Jurbarko rajone, Seredžiaus seniūnijoje, Išlestakių kaime.
Margupio draustinio vertybės. Kadagiai
Vertingiausia šio draustinio dalis - tai savaiminiai kadagynai, kurie užima beveik 2 hektarų plotą. Kadagynų bendrijos Lietuvoje retos, išlikusios nuo senovinio kraštovaizdžio formavimosi laikų ir yra reliktinės. Žinomiausi yra Arlaviškio (Kauno r.) bei Šauklių (Skuodo r.) kadagynai. Savaiminiams kadagynams susiformuoti nėra lengva, reikalingos ypatingos ekologinės sąlygos. Margupio kadagynas išlikęs iš anksčiau gausiai augusių krūmynų plotų Dubysos ir jos intakų slėnių šlaituose. Nors Margupio slėnyje kadagynų bendrijos nesudaro ištisinio masyvo, o yra išsibarsčiusios keleto arų fragmentais, nes į jas natūraliai įsiterpia nemažai kitų krūmų ar nedidelių medelių – putinų, gudobelių, raugerškių, raudonųjų sedulų, šunobelių, ožekšnių, skirpstų, erškėčių. Margupio kadagyne puikiai auga ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta dygioji slyva (Prunus spinosa), kuri kai kuriose vietose net konkuruoja su kadagiais.
Margupio draustinio vertybės. Stepinės pievos
Dar viena draustinio saugoma vertybė – tai natūralios stepinės šlaitų pievos, priskiriamos kitam europinės svarbos buveinių tipui, ir užimančios apie 9 ha. Jos formuojasi panašiomis ekologinėmis sąlygomis kaip ir kadagynai. Saulės įšildomuose šlaituose ir pamiškių pievose auga žemuogės, saldžialapės kulkšnės, vaistinės dirvuolės, keturbriauniai čiobreliai, mėlynžiedės liucernos, kalniniai dobilai, tikrieji lipikai bei kiti žoliniai augalai. Dešiniajame Margupio slėnio šlaitas gali didžiuotis dar vienu Lietuvos Raudonosios knygos augalu - melsvuoju gencijonu (Gentiana cruciata).
Kitos Margupio draustinio vertybės
Reikėtų paminėti ir eutrofinėmis sąlygomis (tinkamomis augalams) augančius aukštuosius žolynus bei šienaujamas arba nuganomas mezofitų pievas (tai augalai, augantys vidutinio drėgnumo augimvietėse, kur pakanka drėgmės). Draustinio teritorija yra Nemuno žemupio lygumos šiaurės rytiniame pakraštyje. Nors visą lygumą dengia limnoglacialinės nuosėdos (gėlų ežerų nuosėdos, suneštos nuo tirpstančio ledyno), šioje vietoje buvo prieledyninių marių pakrantė, nulėmusi kitokias paviršiaus susidarymo sąlygas. Margupis yra mažas dešinysis Dubysos žemupio intakas. Šiame ruože Dubysos ir Mituvos baseinų takoskyra praeina visai šalia Dubysos slėnio, tad visi jos intakai smulkūs, be to turintys gilius raguvinius slėnius. Slėniai perskrodžia karbonatingas žvyringas morenines nuogulas, todėl dirvožemiai turtingi mineralinių medžiagų. Reljefas įtakoja palankias mikroklimatines sąlygas, be to apsaugojo teritoriją nuo intensyvaus žemės ūkio įtakos. Šios aplinkybės nulėmė specifinių gamtinių vertybių išlikimą. Vienas iš tokių objektų – Pašilių piliakalnis, vadinamas Bajorkalniu, kuris įrašytas į kultūros vertybių registrą. Draustinio teritorija patenka į šio piliakalnio vizualinę apsaugos zoną.
Margupio draustinio įkūrėjas Erikas Laiconas ir speleologija
Nors šis draustinis yra valstybinis, bet didesnioji draustinio dalis priklauso Eriko Laicono šeimos nuosavybei. Ir būtent šeimininko pastangomis 2004 m. buvo pakviesti mokslininkai botanikai, kurie įvertino šios vietos unikalumą, atkreipė dėmesį Europinės svarbos natūralios buveines, padėjo įkurti čia draustinį bei Europos ekologinį tinklą „Natura 2000". Tad Margupio draustinis yra iš vienas jaunesnių Lietuvoje, įkurtas 2012 metais.
Garbaus amžiaus E.Laiconas yra Lietuvos speleologijos asociacijos vadovas ir centro "Karsa" įkūrėjas (speleologija - tai mokslas, tyrinėjantis urvus), keleto knygų autorius. E.Laiconas savo kieme įkūręs speleologijos muziejų, kurį gali aplankyti visi norintys. Gerb. E.Laiconas - išsilavinęs ir labai įdomus žmogus, taip pat ir aistringas kolekcionierius, kolekcionuojantis įvairias senienas - monetas ir banknotus, knygas, buities rakandus, besidomintis savo giminės geneologija. Jis taip pat yra ir ūkininkas, kuris ūkininkauja ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Ūkio šeimininkė Edita Laiconienė augina ir parduoda ekologiškas daržoves bei žoleles. Šeimininkai sukaupę nemažą kolekciją suvenyrų, susijusių su asilais, ir be abejo, ūkyje augina asiliukus.
Tekste panaudota informacija iš interneto svetainės http://www.laiconas.lt/
