Lietuvos gamtoje savaime augančių magnolijų nėra, visos jos atkeliavo į mūsų šalį iš Azijos arba Amerikos žemynų. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 100 magnolijos rūšių, nemažai iš jų gali augti ir mūsų klimato sąlygomis. Vienos magnolijos yra dideli ir galingi medžiai, o kitos - neaukšti krūmai. Bet visas jas jungia nepaprasto grožio žiedai.

Japoninė magnolija (Magnolia kobus)

Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad ji kilusi iš Japonijos. Tai aukštas medis, savo tėvynėje galintis pasiekti 25 m aukštį, bet Lietuvoje užauga iki 10-15 metrų. Lapai vasaržaliai, kiaušinio formos, ryškiai žali ir blizgūs, jie pasirodo po žydėjimo. Dideli ir fantastiški žiedai skleidžiasi balandžio pabaigoje arba gegužės mėn. Žiedai tikrai išskirtiniai - jų skersmuo apie 10-12 cm, jie balti ir turi 6 arba 9 stambius žiedlapius, tad kai medis be lapų pradeda žydėti ir visas apsipila gausiais, dideliais bei baltais žiedais - vaizdas tikrai įspūdingas. Žydėti pradeda 9-10 metų amžiaus medžiai. Rudenį sunokina juodas sėklas, kurios susitelkusios į kekę ir pasipuošusios ryškiai raudonais apvalkalais, tad ir rudenį medis traukia akį. Vienos seniausių magnolijų Lietuvoje auga Šilutėje, kur dar tarpukariu jas sodino ir daugino sodininkas mėgėjas L.Juraška. Iš šių augalų sėklų padaugintos magnolijos paplito po visą šalį ir yra atsparios mūsų žiemoms. Manoma, kad Lietuvoje auginami medžiai priskiriami šiauriniam varietetui (var. borealis).

Agurkinė magnolija (Magnolia acuminata)

Ši magnolija kilusi iš Šiaurės Amerikos ir užauga iki 30 m aukščio medžiu (Lietuvoje ji būna gerokai žemesnė). Žydi vėliau už japoninę magnoliją, birželio mėnesį. Rūšinio augalo žiedai būna žalsvi, melsvi ar gelsvai žalsvi, bet selekcininkai yra sukūrę ir veislių, tarp kurių yra žydinčių ryškiai geltonais žiedais ir kuriuos dėl išskirtinumo dievina augalų kolekcionieriai. Nužydėjus, rudeniop sunokina ritinio formos ir raudoną vaisių dėžutę. Lietuvoje vis dar auginama retai, žymiai rečiau nei japoninė ir kitos magnolijos, o visai be reikalo, nes agurkinė magnolija yra viena atspariausių magnolijų mūsų krašte. Žydėti pradeda sulaukusi ~15 metų amžiaus.

Žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata)

Kaip ir japoninė magnolija ši kilusi iš Japonijos, tik jos ūgis jau žymiai mažesnis, ji užauga 3-4 m aukščio krūmu arba mažu medeliu. Žydi anksčiausiai iš visų magnolijų dar nesulapojusi, kartais net pradeda žydėti balandžio viduryje. Žiedai nedideli, bet ryškiai balti, primena žvaigždes ir gausūs. Žydėti pradeda 8-10 metų amžiaus (rūšinis medelis), o veislės dar anksčiau. Tinkamoje vietoje pasodintos, Lietuvoje paprastai neapšąla. Rudenį kaip ir dauguma magnolijų būsimus žiedų pumpurus nuo šalčio apsaugo kailiniukais, kurie labai panašūs į mūsų blindės "kačiukus". Yra sukurta veislės su rožiniais arba alyvinės spalvos žiedais.

Lelijažiedė magnolija (Magnolia liliiflora)

Tai irgi neaukštas, apie 3-4 m aukščio krūmas, tik kilęs iš Kinijos. Žydi gegužės arba birželio mėnesiais rausvai avietinės spalvos žiedais. Kartais vasarą žydi dar kartą pakartotinai. Dažniau už rūšinį augalą auginama veislė 'Nigra', kuri pasižymi tamsesniais ir stambesniais žiedais. Lietuvoje lelijažiedė magnolija auginama vis dažniau, tik geriau žiemoja tie krūmai, kurie būna padauginti iš Lietuvoje augintų augalų, o ne atvežti iš vidurio ar pietų Europos.

Skėtinė magnolija (Magnolia tripetala)

Tai viena įspūdingiausių magnolijų savo žiedų ir lapų dydžiu. Kilusi iš Šiaurės Amerikos. Užauga iki 10 aukščio medeliu su panašaus pločio laja. Lapai kiaušiniškos formos, dideli ir siekia iki 60 cm ilgį. Nuostabaus grožio žiedai skleidžiasi vieni vėliausių iš magnolijų, gegužės pabaigoje ir birželį. Jie baltai kreminės spalvos ir didžiuliai, skersmuo gali siekti net 20 cm. Vėliau užsimezga kankorėžio formos vaisynai, kuriuose slepiasi juodai raudonos sėklos. Dar prieš keliasdešimt metų skėtinės magnolijos sunkiai žiemodavo Lietuvoje, bet pastarąjį dešimtmetį vis labiau prisitaiko prie mūsų klimato sąlygų, ne kiekvieną žiemą apšąla. Nemaži medeliai auga ir žydi Kauno ir Vilniaus botanikos soduose bei Skinderiškio ir Beržoto parkuose.

Hibridinės magnolijos

Yra grupė magnolijų, kurių gamtoje nerastume, nes tai įvairūs selekcininkų sukurti hibridai. Jos paprastai pasižymi didesniu atsparumu klimato sąlygoms arba žydi ypatingo grožio žiedais. Tai Sulanžo ir Lebnerio magnolijos, Magnolia proctoriana bei daug kitų įvairių hibridų.

Sulanžo magnolija (Magnolia x soulangiana)

Tai puošniosios ir lelijažiedės magnolijos hibridas. Medelis būna neaukštas, užaugantis iki 10 m aukščio (Lietuvoje nesiekia nė tiek). Žydi gegužės mėnesį dar prieš sulapojant lapams, stambiais ir net 20-25 cm skersmens žiedais, kurie gali būti balti, rausvi ar sodriai purpurinės spalvos Dekoratyviniuose želdynuose tai viena iš dažniausių magnolijų rūšių, tik paprastai auginamas ne rūšinis augalas, o įvairios jos veislės. Lietuvoje nėra dažnai auginama, nes anksčiau buvo linkusi šaltomis žiemomis apšalti, bet paskutinį dešimtmetį vis geriau prisitaiko ir prie lietuviško klimato. Populiariausios veislės yra 'Lennei Alba', 'Lennei', 'Rustica Rubra' bei kitos.

Plačiažiedė magnolija (Magnolia x loebneri)

Anksčiau vadinta Lebnerio magnolija. Tai japoninės ir žvaigždinės magnolijos hibridas. Auga nedideliu medeliu, siekiančiu iki 10  aukštį, nors Lietuvoje dažniau auga kaip krūmas. Balti, gan siauri ir su ilgais žiedlapiais žiedai skleidžiasi gegužės mėnesį, prieš sulapojant lapams. Žiedų skersmuo siekia apie 10-15 cm skersmens, jų paprastai būna gausiai. Dažniau nei rūšinis medelis yra auginamos veislės: 'Leonard Messel', kurių vidinė žiedo spalva yra balta, o išorinė rožiškai alyvinė; 'Merrill' žiedai balti, 'Raspberry Fun' žiedai avietiškai rožinės spalvos ir pilnaviduriai bei kt.

Retesnės magnolijos

Šios magnolijos yra retesnės Lietuvoje, nes kai kurios yra gan lepios arba jų žiedai kiek mažiau dekoratyvūs. Jas galima pamatyti botanikos soduose, pas augalų kolekcionierius arba vakarų Lietuvoje, kur žiemos būna švelnesnės ir palankesnės lepesniems augalams.

Magnolijų priežiūra

Magnolijos nėra iš lengvai auginamų augalų, bet jeigu išpildomi keli augimo poreikiai, tuomet jos atsidėkoja puikiaisiais žiedais.

Beveik visos magnolijos mėgsta augti derlingoje ir purioje žemėje, drėgnoje, humusingoje ir gerai drenuotoje. Jos mėgsta rūgščią dirvą, panašiai kaip hortenzijos ar azalijos. Tinkamiausia joms vieta - saulėta arba su nedideliu pavėsiu, apsaugota nuo šaltų vėjų. Nors auga ir daliniame pavėsyje, bet tuomet mažai žydi ar visai nežydi. Magnolijų šaknys mėsingos ir storos, paprastai būna išsiraizgiusios žemės paviršiuje, todėl jos jautrios išdžiūvimams ir sausroms. Šaknys taip pat yra ir trapios, tad magnolijas reikia persodinti atsargiai, kad nenulaužyti šaknų. Pažeistos šaknys skleidžia įdomų ir sunkiai nusakomą aromatinį kvapą. Jaunas magnolijas pirmąsias žiemas galima pridengti, ypač atvežtas iš Olandijos, Vokietijos, pietų Lenkijos ar kitų kiek šiltesnių šalių. Beveik visos magnolijos rudenį subrandina sėklas, kurios visai neblogai dygsta. Tik sėklas reikia sėti rudenį lauke arba stratifikuoti (palaikyti per žiemą šaltai šaldytuve ar kitur). Sėklomis sėjami rūšiniai augalai, o veislės skiepijamos arba dauginamos auginiais.