Geriausiai pažįstame raudonąjį dobilą ir baltąjį dobiliuką, bet mūsų gamtoje galima rasti ir daugiau rūšių, kažkur apie penkiolika. Įvairių dobilų dar auginama gėlynuose, kurie atvežti iš kitų kraštų. Botaninis dobilo vardas yra Trifolium, kuris lotynų kalba reiškiantis „trilapis“. Dobilai priklauso pupinių šeimai, tad subrandina ankštis kaip ir kiti giminaičiai – žirniai, pupelės, vikiai, liucernos. Žydi savotiškos formos žiedynais, tokiomis apvaliomis galvutėmis. Turi įdomią pupinių šeimos savybę, kai dobilų šaknys, padedamos gumbelinių bakterijų, sugeba išgauti azotą iš oro. Ši savybė panaudojama sėjant ekologiškas vejas, kad mažiau reikėtų tręšti nitratais. Dauguma dobilų yra daugiamečiai augalai, bet kai kurie yra ir vienmečiai. Nors dobilai įprasti augalai, bet tikrai ne prasti, turi žmonėms naudingą ne vieną savybę. Tad pirmiausiai – apie mūsiškius lietuviškus dobilus. Kai kurių iš jų gal net nesate matę, nes jie gamtoje reti ir saugotini.
BALTASIS DOBILAS (Trifolium repens)
Tai vienas iš dažniausių ir mažiausių dobilų, kartais siekiantis tik apie 5 cm aukštį. Lapeliai dažnai išlieka visžaliai net ir žiemą po sniego danga. Šiaip yra nereiklus augalas, puikiai pakenčia sausrą, nederlingą ir suplūktą dirvą, tad auga visur – pakelėse, grioviuose, ganyklose, dykvietėse ir daržuose. Jo stiebas gulsčias, lengvai įsišaknijantis, o šaknys skvarbios ir gan gilios, tad gali tapti įkyria bei sunkiai išnaikinama piktžole. Kai kurie žmonės nemėgsta, kai baltieji dobilai žydi jų vejoje, nes jie žemi, tad lengva nepastebėti iš žiedų nektarą renkančių bičių ir ant jų užminti. Bet iš tikrųjų baltasis dobiliukas yra vertinamas jau vien todėl, kad medingas, bitės ir žiedmusės jį labai mėgsta, o dar ir žydi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Žolėdžiams gyvuliukams – karvėms, triušiams tai mėgstamas maistas. Dar pridėjus tai, kad sugeba iš oro paimti azotą ir vėliau juo kaip trąša gali naudotis kiti augalai – tai baltasis dobilas yra gerietis augalas. Žiedai turi gydomųjų savybių, iš jų galima paruošti sveikuoliškos arbatos.
RAUDONASIS DOBILAS (Trifolium pratense)
Gamtoje gan dažnas, bet dar dažniau auginamas kaip kultūrinis augalas. Jo aukštis gali siekti 40-50 cm. Kaip ir mažasis baltasis dobiliukas yra medingas augalas, tik dar vertingesnis, nes jo galvutė didesnė, tad daugiau turi nektaro. Ten kur auginami raudonųjų dobilų laukai, tai žydėjimo metu jie net dūzgia ir zvimbia nuo bičių bei kitų renkančių nektarą vabzdžių. Gydomųjų savybių iš visų dobilų būtent raudonasis turi jų daugiausiai. Vaistinėms arbatoms renkami žydintys žiedynai ir lapai. Jie lengvina kosulį ir gydo bronchitą, skatina prakaitavimą ir varo šlapimą, vartojami nuo įvairių uždegimų, taip pat aterosklerozės profilaktikai, nes neleidžia kauptis kraujyje cholesteroliui. Dar gerina skrandžio veiklą, stabdo gimdos kraujavimą. Išoriškai su užpilais gydomi nudegimai, pūliniai, stabdomas kraujavimas, dedama maudantis į aromatines vonias. Tas gerąsias savybes būtų galima vardinti ir vardinti, nes jų nemažai. Tik kaip ir daugelį augalų, prieš vartojant reikia išbandyti mažą kiekį ir įsitikinti, ar nėra dobilams alergijos ar kokio kito nepageidaujamo poveikio.
RAUSVASIS DOBILAS (Trifolium hybridum)
Jis panašus į baltąjį dobiliuką, bet jo žiedai būna baltai rausvi (baltojo nebūna rausvi, tik balti, o baigdami žydėti paruduoja) ir yra kiek aukštesnis. Jis taip pat aplinkoje dažnas augalas.
ŠILINIS (Trifolium medium) ir ALPINIS DOBILAS (T. alpestre)
Gamtoje taip pat gan dažni, jie panašūs į raudonąjį dobilą, tik jų lapeliai siauresni. Kaip ir dauguma dobilų gerai auga nederlingose, sausose dirvose, pamiškėse, pievose ir šlaituose.
ILGAGALVIS DOBILAS (Trifolium rubens)
Tai tikras gražuolis – įspūdingas raudonas žiedynas traukia akį iš tolo, jis gali būti net 8-10 cm ilgio. Dėl įspūdingos išvaizdos kartais auginamas sodybų gėlynuose. Gamtoje labai retas, nyksta dėl suariamų pievų. Tad iš gamtos rauti ir kasti ilgagalvį dobilą ar rinkti jo sėklas griežtai draudžiama. Šių augalų galima nusipirkti sodo prekėse, kur parduodamas legaliai, tuomet gėlyną papuoš išskirtinis ir įdomus augalas.
PENKIALAPIS DOBILAS (Trifolium lupinaster)
Dar vienas Lietuvos Raudonosios knygos atstovas, deja. Jo žiedai nėra tokie įspūdingai dideli ir ryškūs kaip ilgagalvio dobilo, bet žydi irgi pakankamai puošniai, jis mūsų gamtoje taip pat labai retas ir nykstantis. Įdomus tuo, kad skirtingai nuo kitų dobilų jis turi ne tris, o penkis lapelius. Nyksta dėl tinkamų augaviečių mažėjimo, kai pievos suariamos ir paverčiamos dirbama žeme.
KALNINIS DOBILAS (Trifolium montanum)
Išsiskiria baltais žiedai, kurie yra didesni nei baltojo dobilo. Kalninio ir aukštis didesnis, jis siekia iki 40-50 cm. Kaip ir dauguma dobilų yra nektaringas, mėgsta augti sausesnėse vietose, pamiškėse, šlaituose ir pievose. Neretas, o gan dažnas mūsų gamtoje.
MAŽASIS (Trifolium dubium), GANYKLINIS (T. campestre) ir DIRVONINIS DOBILAS (T. aureum)
Visi jie pasižymi tuo, kad žydi geltonais ir nedideliais žiedeliais, kuriuos pamačius net nepasakytum, kad tai dobilas. Jie visi yra vienmečiai, kartais dvimečiai augalai. Nedidelio ūgio, apie 10-30 cm, gan dažni pievose, pagrioviuose ir pakelėse, dažnai net nepatraukiantys dėmesio. Bet vis tik dobilai.
DIRVINIS DOBILAS (Trifolium arvense)
Ko gero, šis dobiliukas yra daugeliui matytas, bet dauguma net neįtaria, kad tai dobilas. Smulkūs, pilkai rausvos spalvos žiedynai primena pūkuotas zuikio uodegėles. Mėgsta augti smėlynuose ir sausuose laukuose, yra dažnas.
Iš savaime Lietuvos gamtoje augančių, bet retų dobilų galima paminėti pūstavaisį (T. fragiferum), inkarnatinį (T. incarnatum) bei rusvajį dobilą (T. spadiceum).
SVETIMŽEMIAI DOBILAI
Jie Lietuvoje savaime neauga, bet yra atvežti į mūsų kraštą kaip dekoratyviniai ar pašariniai augalai. Daugelį iš jų galima pamatyti tik gėlynuose, bet kai kuriuos ir gamtoje, į kur jie lengvai patys ar su žmonių pagalba „pabėga“. O kaip gali pabėgti augalai iš gėlynų į gamtą ? Labai paprastai, pavyzdžiui, ravint gėlynus ir žaliąsias atliekas išmetant už tvoros (ypač tai dažnai galima pamatyti aplink kapines), atkeliauja vazonuose su medžiais kaip piktžolės, o kartais net atvežami ir pasėjami gamtoje specialiai. Bet geriau neplatinti svetimžemių augalų, kad vėliau jis netaptų invaziniu, t.y., naikinančiu mūsų florą ir kenkenčiu žmonėms, kaip pvz., sosnovskio barštis.
GELSVASIS DOBILAS (Trifolium ochroleucon)
Jį galima sutikti tik gėlynuose, nors centrinėje ir pietų Europoje jis auga savaime, bet Lietuvos tos augavietės nepasiekia. Užauga iki 40-70 cm aukščio, žydi gan stambiais, baltai gelsvos spalvos žiedynais. Yra nereiklus ir išvaizdus augalas, ypač vertinamas natūralistiniuose gėlynuose. Jis mėgstamas Anglijos želdynuose, ten vadinamas „sieros dobilu“ (sulphur clover).
VENGRINIS DOBILAS (Trifolium pannonicum)
Gan panašus į gelsvąjį dobilą, taip pat žydi baltai kreminės spalvos žiedais, užauga iki 80 cm aukščio. Savaime auga daugelyje Europos šalių (Lenkijoje taip pat), bet vėlgi – Lietuvos natūralios augavietės nepasiekia, tad pas mus auginamas gėlynuose kaip dekoratyvinis augalas. Želdynuose dažniausiai auginama šio dobilo veislė ‘White Tiara‘.
Iš puošnesnių svetimžemių dobilų, kurie auginami gėlynuose arba pabėgę savaime auga dar galima paminėti purpurinį (T. purpureum), persinį (T. resupinatum), kaukazinį (T. ambiguum) bei kitus dobilus.
