Jazminas dažnai apdainuojamas lietuvių tautosakoje, jis mėgiamas kaimuose ir miestuose, dažnai sodinamas kaip etnografinis augalas, tad sunku patikėti, kad yra visai ne lietuviškas augalas, į mūsų kraštą atkeliavęs ne taip ir seniai, prieš kelis šimtus metų, kai buvo kuriami dvarų parkai, o juos kuriantys svetimšaliai sodininkai atgabendavo įvairių ir nematytų mūsų kraštuose egzotinių augalų, tame tarpe ir jazminus.
Yra vienas nesusipratimas dėl jazminų žiedų arbatos. O painiava tame, kad parduotuvėse dažnai parduodama iš užsienio atvežta arbata, ant kurios parašyta, kad tai jazminų žiedų arbata. Bet tai netiesa, nes iš tiesų arbatai renkami kito augalo JAZMINAIČIO žiedai, kurie yra ne tik kvapnūs, bet ir turi gydančių savybių. Greičiausiai painiavos įneša angliškas šio augalo pavadinimas Jasmine arba Jasminum (jazminas angliškai paprastai vadinamas mock-orange). Jazminaitis yra visiškai kitas augalas, kuris Lietuvoje neauginamas, nes jam čia per šalta. Mūsų kraštuose augančių jazminų žiedai kvapnūs yra kol švieži, augalui džiūstant aromatas beveik neišlieka, skirtingai nei džiovinto jazminaičio. Nors jazminų žiedų arbata ir nėra kenksminga, bet neturi jokio gydomojo poveikio kaip jazminaičio. Tiesa, mokslininkai sugebėjo susintetinti tiek jazmino, tiek jazminaičio kvapą, tad įvairius kosmetikos ir parfumerijos gaminius (muilus, šampūnus, kremus, kvepalus) galima rasti pagamintus su abiejų augalų eteriniais aliejais.
Jazminų pasaulyje yra kelios dešimtys rūšių, savaime augančių Amerikos, Europos ir Azijos žemynuose. Nemažai yra ir sukurtų selekcininkų rankomis, t.y. hibridų. Lietuvoje pats populiariausias yra DARŽELINIS JAZMINAS (Philadelphus coronarius), savaime augantis pietų Europos šalyse, bet visai puikiai prisitaikęs augti ir Lietuvos klimato sąlygomis. Šis iki 2-3 metrų aukščio užaugantis krūmas nėra labai reiklus ir išrankus, nes gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje, mėgsta derlingesnes ir drėgnesnes dirvas, bet pakenčia ir skurdesnį dirvožemį. Tiesa, jeigu augimo sąlygos bus prastos, tai ir žydėjimas bus menkesnis. O kvapnusis žydėjimas paprastai prasideda vasaros pradžioje, birželį. Darželinio jazmino yra sukurta keletas veislių: aukso geltonumo lapais besipuošiantis ‘Aurea’, baltai margalapis ‘Variegatus’, keltas pilnaviduriais žiedais veislių (‘Pompon’, ‘Akademic Koroliov’, kt.), nežydinti ir auganti mažu kupstu veislė ‘Cochleatus’ bei kitos.
Iš kitų rūšių, kartais auginamų Lietuvoje galima paminėti PLAČIALAPĮ JAZMINĄ (Philadelphus latifolius, sin. P. pubescens), kuris užauga aukštesnis už darželinį (apie 4-6 m.) ir yra kilęs iš Šiaurės Amerikos. Šakos kyla stačia forma, žiedai panašūs į darželinio, tik žydi šiek tiek už jį vėliau. Jį irgi galima drąsiai auginti mūsų krašte, nes šalčiui visiškai atsparus. MAŽALAPIS JAZMINAS (Philadelphus microphyllus) užauga nedideliu, iki 1-1,5 m aukščio krūmu, kilęs taip pat iš Šiaurės Amerikos. Ne tik lapai, bet ir žiedai yra smulkesni, bet vis tiek labai kvapnūs ir gausūs, tad šį kompaktišką jazminą galima sodinti ten, kur trūksta erdvės – mažuose sklypuose ar gėlynuose.
Lietuvoje dar auginamos šios jazminų rūšys: tai žemasis (mergautinis) jazminas (Philadelphus x virginalis); lenktašakis jazminas (Philadelphus x lemoinei), anksčiau dar vadintas Lemano jazminu; bekvapis jazminas (Philadelphusinodorus), kuris iš tiesų nors ir gražiai žydi, bet neturi kvapo; kaukazinis jazminas (Philadelphus caucadicus) bei kitos. Ypatingą vietą tarp auginamų jazminų pastaraisiais dešimtmečiais užima hibridai, kuriuos sukūrė selekcininkai, stengdamiesi į juos sudėti visas patraukliausias jazminų savybes – tai ilgą žydėjimą, stiprų ir įvairių kvapų atspalvių žiedų aromatą, taip pat žiedų formą, dydį ir spalvą – rausvą, gelsvą ar akinančiai baltą, žiedų pilnaviduriškumą, pačio augalo dydį ar atsparumą ligoms bei kitas savybes. Pavyzdžiui, hibridinio jazmino ‘Belle Eoile’ stambūs žiedai šiek tiek rausvi ir kvepia braškėmis, o ‘Snowbelle’ pasižymi ypač gausiais ir pilnaviduriais žiedais, nuo kurių krūmo šakos gracingai išlinksta.
