Už lango vis dar žiema, dar reikės ne vieną mėnesį laukti, kol viskas sužaliuos. Bet už tai galime džiaugtis įvairiomis gamtos gėrybėmis, kurių nepatingėjome pasiruošti vasarą ir rudenį – tai žolelės arbatoms, džiovintos uogos ir uogienės, grybai ir vantos. Tarybiniais laikais, gyvenant kaime būdavo didelė gėda kam nors prisipažinti, kad savaitgaliais maudomės pirtyje ir vanojamės, kad neturime vonios kaip pas „normalius“ žmones. Tada tai atrodė taip nemadinga ir kaimietiška maudytis pirtyje. Tad kaip smagu, kad pirtys ir pirčių kultūra vėl atgimė ir atėjo „į madą“. Juk iš tiesų, pirtis yra labai archaiškas dalykas, joje senovės lietuviai ne tik kūnus, bet ir sielas švarindavo. O kaip gi gera pirtis gali būti be geros vantos ? Pirties specialistai juokauja, kad praktiškai nėra tokio augalo, iš kurio nebūtų galima surišti geros vantos, nebent tai būtų sosnovskio barštis. Tad prisiminkime, iš kokių medžių ir krūmų rišdavo vantas senovėje bei kokius naujus augalus galime naudoti ir šiais laikais.
Pati tradiciškiausia ir populiariausia vanta, rišama iš BERŽO šakelių, nes beržo lapeliai – tai tikri gyduoliai, juose esančios aktyvios medžiagos (eteriniai aliejai, saponinai, glikozidai, rauginės medžiagos, vitaminai ir mineralai bei kt.) veikia dezinfekuojamai, padeda gydyti odos sužeidimus, skatina prakaitavimą, iš organizmo valo šlakus, lengvina kvėpavimą, ramina, masažuoja, gerina medžiagų apykaitą ir turi dar daug kitų gerų savybių. Pasivanojus beržine vanta, oda tampa švelni, lygi ir elastinga. Su šlapia beržine vanta galima švelniai nuglostyti ir plaukus, jie taip pat taps purūs, sustiprės plaukų šaknys, sumažės pleiskanų. Iš beržo šakelių surišta ir tinkamai išmirkyta vanta, lyginant su kitų augalų vantomis būna ypač švelni, tad tinka vaikams bei visiems, kurių oda yra jautri. Ja vanotis nepatariama tik tiems, kurie turi inkstų problemų.
Beržinę vantą geriausia susirišti tada, kai medžio lapeliai jau būna galutinai užaugę, bet dar nepasidarę šiurkštoki. Vantos dydis priklausys nuo jūsų rankos: kad būtų patogu delnu apglėbti ir laikyti, tradiciškai užtenka apie 35–40-ies plonų šakelių pundelio. Vantos negalima džiovinti saulėtoje, o geriausia – vėjų prapučiamoje vietoje. Karts nuo karto vis reikia patikrinti, ar lapeliai nepelija.
Dar vienas populiarus medis vantoms – tai LIEPA. Ši vanta dažniausiai rekomenduojama moterims, nes yra švelni. Bet ir vyrams ji puikiaisiai tinka. Lietuvoje auga keletas liepos rūšių, pačios tinkamiausios vantos yra iš mažalapės (Tilia cordata) ir didžialapės (T. macrophylla) šakelių. Liepinę vantą galima susirišti tiek iš žaliuojančių, tiek iš žydinčių šakelių – jos abi turės gydomųjų savybių.
Šios vantos savybės yra panašios kaip ir beržinės: padeda sergant peršalimo ligomis, mažina uždegimus, skatina prakaitavimą, ramina, sumažina nervinę įtampą, pakelia nuotaiką, atstato energiją, veikia kaip bakteriocidinė priemonė, iš organizmo šalina chloridus, mažina sąnarių reumato ir podagros skausmus, gydo nedideles žaizdas, mažina galvos skausmą. Išsipėrus liepine vanta oda tampa švelnesnė, geriau gyja randai, mažėja plaukų slinkimas ir veido raukšlės. Tų gerųjų liepinės vantos savybių būtų galima išvardinti ir daugiau, kai kurios iš jų įrodytos ir moksliškai, o mūsų protėviai ir be mokslinių žinių puikiai žinojo, kokia gera ta liepinė vanta.
Jeigu liepinę vantą vadiname moteriška, tai vyriška, be abejo, būtų surišta iš ĄŽUOLO šakelių. Ąžuolas iš tiesų pasižymi stipria energija, iš jo žievės, gilių ir lapų gaminami vaistai naudojami nuo gilios senovės, o iš šakelių pagamintas vantas naudodavo ne vien gydymui, bet ir ritualinėse apeigose. Ąžuolo lapuose kaip ir žievėje gausu raugų, ypač tanino, taip pat mineralų, krakmolo, baltymų, pektinų, eterinių aliejų bei kt. Taninas pasižymi tuo, kad patekęs ant odos kartu su baltymais sudaro apsauginę plėvelę ir taip stabdo kenksmingų mikroorganizmų veiklą.
Ąžuolinės vantos malšina skausmą, gydo įvairias odos ligas, mažina arterinį kraujospūdį ir infarkto bei insulto riziką. Turint pleiskanojančius plaukams, švelniai juos pavanokite ąžuoline vanta, turėtų padėti. Šios vantos taip pat gelbsti sergant reumatu, gydant pragulas, opas, nudegimus ir nušalimus. Jos pagelbės ir tiems, kurių kojos smarkiai prakaituoja ir skleidžia nemalonų kvapą. Skirtingai nuo daugelio kitų vantų, ąžuolines geriausia rišti vasaros antroje pusėje, rugpjūčio mėn.
Išvardintos beržo, liepos ir ąžuolo vantos, ko gero yra pačios populiariausios, bet yra rišamos ir iš kitų lietuviškų medžių ar krūmų vantos. Štai iš uosio šakelių surišta vanta ramina nervus, mažina uždegimus, lengvina sąnarių skausmą ir tonizuoja. Šermukšnio vanta veikia dezinfekuojamai, stabdo kraujavimą, skatina prakaitavimą ir valo šlakus, lapų garai padeda sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, o juose esantys fitoncidai senovėje padėdavo naikinti utėles bei kitus kūno parazitus. Vanojantis lazdyno vanta galima sustiprinti nusilpusią imuninę sistemą, ievos vantos padeda sergant peršalimo ligomis, o drebulinėmis galima sumažinti stresą. Vantas taip pat galima susirišti iš klevų, tuopų, ievų, obelų, guobų, vyšnių, serbentų, alksnių, juoduogių šeivamedžių, karklų, gluosnių, blindžių, gudobelių, putinų, šaltekšnių, gailių, kaštonų bei kitų medžių ir krūmų šakelių. O kur dar gausybė žolinių augalų, tinkančių vantoms ! Ir visos jos turi įvairių sveikatą stiprinančių savybių. Be to, patyrę pirtininkai pataria rišti vantą ne iš vieno, o iš dviejų ar trijų skirtingų augalų šakelių, svarbu, kad vieno augalo poveikis neslopintų kito.
Iš spygliuotųjų augalų vantoms paprastai naudojamas KADAGYS, nes pušies spygliai yra per ilgi ir per aštrūs, ją retai kada naudoja vantoms, o eglės spygliukai labai greitai nubyra. Kadagys – vienas seniausių pasaulyje gydomųjų augalų, naudojamas dar nuo akmens amžiaus. Iš jo šakelių pagamintos vantos odą dezinfekuoja, gerina medžiagų apykaitą, veikia antimikrobiškai, lengvina kvėpavimą, gydo nuo reumato, podagros ir kai kurių odos ligų. Kadagyje esančiu vertingu eteriniu aliejumi, naudojamu tiek išoriškai, tiek vidiniam vartojimui, būdavo gydomos vos ne visos ligos. Kadagio vantą geriausia susirišti prieš pat vanojimąsi, nes tai visžalis augalas ir jo šakelių galima pasiskinti visus metus, o be to, džiūdami spygliukai smarkiai nubyra.
Į Lietuvą atkeliavus naujiems augalas, išbandomos ir naujos iš jų pagamintos vantos. Prekybos centruose galima įsigyti iš eukalipto, kėnio ar kitų augalų šakelių surištų vantų.
Viena aromatingiausių ir naudingiausių yra iš KĖNIO (Abies) šakelių surišta vanta. Kėnio rūšių Lietuvoje auginama keletas, bet patys tinkamiausi vantoms laikomi balzaminis (A. balsamea) ir sibirinis (A. sibirica) kėniai. Deja, jie pas mus reti ir užauga nedideliais medeliais, o nuo tokių šakų vantoms daug nepriskinsi. Galima naudoti ir kitas rūšis – europinį (A.alba), japoninį (A. veitchii), korėjinį (A. koreana) bei kitus, kurie užauga nemaži ir nuo jų negaila pasiskinti šakučių vantoms. Jų aromatas kiek silpnesnis ir gydomųjų savybių šiek tiek mažiau, bet gerai vantai tikrai užteks.
Kėnio šakelių vantos mažina odos sudirgimą, reumatinius ir raumenų skausmus, gydo peršalimo ligas, kosulį, naikina kokliušo bakterijas ir lengvina kvėpavimą. Kėnių vantą, kaip ir kadagio, geriausia susirišti prieš pat naudojimą, nes kai kurių kėnių spygliai, kaip pvz., europinio, taip pat greitai nubyra, ir ilgiau laikant spygliuočių vantą išgaruoja vertingi eteriniai aliejai.
GRAIKINIO RIEŠUTMEDŽIO (Juglans regia) vantos pasižymi kaip organizmą stiprinančios, gerinančios medžiagų apykaitą, didinančios kraujo krešėjimą, veikiančios sutraukiančiai, gydančios egzemą, pūlingus išbėrimus, nudegimams, ilgai negyjančias žaizdoms bei kitų odos negalavimų gydymui. Riešutmedžio lapuose gausu raugų, vitaminų C, B1, PP, jodo, karotinoidų. Lietuvoje auga ne tik graikinis, bet ir juodasis, pilkasis, mandžiūrinis bei kiti riešutmedžiai, kurie pasižymi tokiomis pat gydomosiomis savybėmis. Riešutmedžių šakelės ir lapai labai stambūs, tad ir vantos iš jų išeis nemažos, jas geriausia ruošti birželio mėn. Nieko tokio, jei džiūdami lapai patamsės.
Iš įdomesnių ir egzotiškesnių medžių dar galima susirišti vantą iš ginkmedžio šakelių. DVISKIAUTIS GINKMEDIS (Ginkgo biloba) – labai įdomus augalas. Nors jo lapeliai – tarsi mažos vėduoklės, bet iš tiesų jis yra artimesnis spygliuočiams nei lapuočiams. Ginkmedžio šakelių vanta pagerins miegą, atjaunins odą, palengvins kvėpavimą, padės nuo peršalimo. Kinijoje ginkmedžio lapų arbata geriama jau daugiau nei 5000 metų. Ko gero, daugelis yra girdėjęs tokius vaistus kaip „Bilobil“, „Ginkomed“, „Gingium“ ir kt., pagamintus iš ginkmedžio lapų, kurie gerina atmintį, reguliuoja nervų sistemą, kraujospūdį, padeda nuo Alzheimerio ligos bei kt.
KRŪMINĖ SIDABRAŽOLĖ (Potentilla fruticosa) – ne vienintelė sidabražolių gentyje, turinti gydomųjų savybių. Šis krūmas dažnai pas mus auginamas, tad iš jo paprasta susirišti vantą. Krūminės sidabražolės vanta veikia stimuliuojančiai, maitina odą natūraliais vitaminais, slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, turi sutraukiantį poveikį. Šakeles geriausia skinti birželio ir liepos mėnesiais, kai augalas žydi. Tai švelnaus kvapo ir poveikio augalas, tinkantis įvairiems žmonėms.
Retai rišamos PAPRASTOSIOS AVIETĖS (Rubus idaeus) šakelių vantos, nors jos turi nemažai gydomųjų savybių. Jų lapeliai bei stiebai pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir uogos: slopina uždegiminius procesus, gydo reumatą ir sąnarių uždegimus, skatina prakaitavimą, mažina skausmą, valo šlakus, skatina žaizdų gijimą, stiprina kraujagysles, veikia sutraukiančiai ir antibakteriškai. Vantoms geriau skinti laukines avietes, kurios turi daugiau naudingųjų medžiagų nei kultūrinės veislės.
Kartais dar rišamos jazminų (Philadelphus) šakelių su žiedais vantos, joms priskiriant įvairias gydomąsias savybes, netgi vienoje mugėje teko matyti parduodant jazminų žiedų arbatą. Iš tiesų tas jazminas, kurį auginame savo soduose, gydomųjų savybių neturi, jo žiedai tik labai kvepia, bet jiems išdžiūvus aromato beveik nelieka. Šis augalas painiojamas su kitu labai kvapniu augalu jazminaičiu (Jasminum), kuris yra ne tik kvapnus, bet ir vaistingas. Tie panašiai skambantys pavadinimai, ko gero, ir supainioja daugelį, tik jazminaitis pas mus auga kaip kambarinė gėlė. Nors jazmino vantose jokių gydomųjų savybių nenustatyta, bet ir pakenkti jos neturėtų. Panaši situacija ir su alyvomis – nors jų žiedai ir maloniai kvepia, bet gydomųjų savybių neturi. Bet…jeigu žmogus tiki, kad kažkas jam gali padėti ir pagydyti, kodėl gi nepabandžius, juk minčių ir energijos galia yra tikrai stipri.
Kai surišta vanta visiškai išdžiūva, nereikėtų jos palikti vėjo prapučiamoje vietoje, nes išgaruos eteriniai aliejai, suprastės kitos vertingos savybės. Išdžiūvusią vantą geriausia įdėti į natūralios medžiagos maišelį (drobinį ar medvilninį) ir laikyti sausoje bei tamsioje vietoje.
Kiekvienas pirtininkas turi savo tradicijas, kaip reikėtų vantą paruošti pirties procedūrai, bet pats paprasčiausias būdas – tai džiovintų šakelių vantą kurį laiką pamirkyti šaltame vandenyje. Svarbu tik, kad ji nepermirktų. Žinoma, pati geriausia vanta yra šviežiai surišta, tuomet jos nereikės niekaip paruošti, tik gaila, kad pas mus žaliuojantis sezonas trunka apie pusę metų. Tiesa, spygliuočių vantas, kad nebūtų dygios, reikėtų trumpam pamirkyti karštame vandenyje ir paplakti į medinį pirties gultą, kad suminkštėtų spygliai.
Kai skinsite šakeles savo vantai, nerinkite jų šalia gatvės ar kitos užterštos vietos, juk vėliau viską „suvalgys“ jūsų oda ir patys sukvėpuosite. Skinant šakeles stenkitės tai daryti ne nuo vieno, o nuo keleto augalų, kad per daug jų nenuskriaustumėte. Vantą geriausia surišti natūraliu siūlu arba virvele – linine ar medvilnine, o ne sintetine. Kartais galima rasti patarimų, kad jei trūksta įgūdžių susirišti dailią vantą, galima ją surišus apkarpyti kraštus su žirklėmis. Bet aš nerekomeduočiau to daryti, nes kiekvienas augalo apdorojimas, ypač liečiantis metalui, mažina naudingųjų medžiagų vantose kiekį.
Pastaruoju metu taip pat populiaru naudoti šaldytas vantas. Šviežiai surišta vanta suvyniojama į maistui tinkamą plėvelę ir įdedama į šaldiklį, o iš ten išimama prieš pat pirtį. Šaldytos vantos aromatingesnės ir išlaiko daugiau vertingų savybių nei džiovintos, tik tam reikės turėti specialų šaldiklį, nes nereikėtų laikyti kartu su maistu (mėsa, žuvimi ar kt.), pašaliniai kvapai įsigers į ją ir vėliau bus nemalonu vanotis.
Galima vantą ir nusipirkti, nes savo rankomis susirišti nėra labai paprasta, ypač pačią pirmąją. Bet po kelių bandymų išmoksite, juk ne šventieji puodus lipdo. Jūsų surišta vanta bus unikali, sukurta savo rankomis, pripildyta jūsų kūrybinės energijos ir tikrai verta visų pastangų.
