Sausio 6-oji katalikų kalendoriuje įrašyta kaip Trijų Karalių diena. Iš tiesų ši, kaip ir daugelis krikščioniškųjų tradicijų atėjo iš gilios pagoniškos senovės. Sausio 6 dieną saulė danguje išbūna 15 min. ilgiau nei per Kūčias. Senovėje sakydavo, kad diena pailgėjo per gaidžio žingsnį arba tiek, kiek avinukas pašoka į viršų.

Taip pat žmonės atidžiai stebėdavo žvaigždynus, ypač Šienjovius (Orioną). Žiemos saulėgrįžos dieną – gruodžio 22-24, šis žvaigždynas pateka iš karto po saulėlydžio, o jau sausio 6 d. jis pakyla 6 laipsnius aukščiau horizonto, taip parodydamas, kad diena vos vos pailgėjo.

Sausio 6-oji astronomiškai vadinama Saulės stovėjimo laiko pabaiga, nes nuo Kalėdų Saulė virš horizonto keliaudavo patį trumpiausią kelią, o nuo Trijų Karalių jau galima buvo pastebėti Saulės kelio pailgėjimą.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta: Krikštais, Atarašais, vėliau –Trimis Karaliais. Ši diena laikoma Kalėdinio švenčių laikotarpio pabaiga. Astronomiškai tai – Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Įdėmiai stebėdami Saulės judėjimą mūsų protėviai kreipė dėmesį į šį Saulės „stovėjimą”, kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. O sausio 6-ąją įgudusi akis jau pastebėdavo dienos Saulės kelio pailgėjimą.

Žiemos saulė

Medžiai žiemą

Sniego raštai

Pilnatis