Sode didžiausias dėmesys paprastai krypsta į augalus, bet neatsiejama nuo augalų tema yra ir visa tai, kas sukasi aplink sodą. Tai mažieji sodo gyventojai, paprastai paukščiai. Juk pavasarį, belaukdami sugrįžtančių sparnuočių, skubame kabinti sode jiems inkilus ir esame įpratę daryti tai nuo seniausių laikų. Tik dažniausiai kabiname įprastus ir populiariausioms paukščių rūšims skirtus inkilus – varnėnams arba zylėms. Bet štai keletas patarimų bei inkilų nuotraukų, kurie skirti ir kitų rūšių paukščiams.
Inkilai čiurliams
Keistas būna inkilas-daugiabutis, toks ilgas lyg lovys ir net su trimis landomis. Pasirodo, jis skirtas čiurliams, kurie yra labai įdomūs paukščiai, panašūs į kregždutes, tik kiek stambesni ir visiškai juodi. Įdomu tai, kad čiurliai niekada netupia ant žemės, nes tiesiog nemoka nuo jos atsispirti ir pakilti, tokia yra jų kojyčių sandara. Tad netyčia į žolę nukritusį čiurlį tiesiog mestelkite į orą ir jis nuskris lyg niekur nieko. Šis daugiabutis namelis turi vidines pertvaras ir jame gali perėti net trys čiurlių poros. Dažnai būna taip, kad inkilą gali užimti anksčiau parskrendantys varnėnai, taip pat trys poros. Varnėnų jaunikliams palikus inkilus, panašiu laiku pasirodo čiurliai ir jie pakeičia varnėnus. Taip inkilas tarnauja net dvejoms skirtingoms paukščių rūšims. Būna net taip, kad čiurliai išveja varnėnus iš inkilų anksčiau laiko.
Inkilai liepsnelėms, kielėms, raudonuodegėms ir musinukėms
Taip pat įdomiai atrodo ir pusiau atviri inkilai, skirti liepsnelėms, baltosios kielėms, raudonuodegėms ar pilkosioms musinukėms. Iš tiesų, šioms paukščių rūšims inkilo forma nėra tokia svarbi. Visos šios rūšys yra dažnos mūsų parkuose ir miškuose. Štai liepsnelei skirtas inkilas – gali būti net ne medinis, o pagamintas iš cemento ir molio mišinio, nes toks yra patvaresnis ir ilgaamžiškesnis. Liepsnelė – tikra ugnelė, su ryškiai oranžine krūtinėle; tai tikrai dažnas, bet simpatiškas paukštelis, perintis parkų medžių kelmuose ar šaknyse, bet mielai apsigyvens ir jam skirtuose inkiluose.
Margaspalvės musinukės iš šiltųjų kraštų parskrenda balandžio pabaigoje, kai jau zylės peri kiaušinius, tad dėl inkilų šie paukščiai paprastai nekonkuruoja. Šis juodai baltas paukštelis lesa ne tik muses, bet ir kitus vabzdžius, tai vienas iš svarbiausių miško kenkėjų naikintojų, tad tiesiog būtina iškelti inkilą šiam paukšteliui savo sode. Taip pat soduose laukiama ir pilkoji musinukė, kurią dažnai galima pastebėti pavėsinėse arba lauko tualetuose kaimuose.
O štai baltoji kielė nuo senų laikų buvo vadinama paukščiu, kuris atneša pavasarį, dar sakydavo, kad ji parskrenda ant gandro nugaros, kur žiemoja tuose pačiuose kraštuose kaip ir gandrai, ją atžįstame pagal judinamą uodegytę. Sakoma, kad parlėkusi Lietuvon, išspardo čia užsilikusius ledus ir sniegą. Inkilas taip pat atviras ir ilgesnis nei kiti.
Inkilai lipučiams
Tai dažna ir įprasta paukščių rūšis, kurią galima pamatyti ir miestų parkuose bei soduose. Inkile yra įdomi landa šone, pritaikyta prie paukštelio gyvenimo būdo: jis laipioja medžių kamienais aukštyn-žemyn, ieškodamas tarp medžio žievės įvairiausių vabzdžių, musių ir voragyvių. Nors lipučiai natūraliai gyvena žievės atplaišose, kur suka lizdelius iš eglių šakučių ir sutrūnijusios medienos, o gūžtą iškloja augalų plaušais, beržų tošelėmis ir plunksnomis, bet mielai apsigyvens ir specialiai jam paruoštame būste.
Ar reikalinga šakelė prie inkilo landos ?
Netikėta žinia tiems inkilų kūrėjams, kurie gamindami inkilą mėgsta šalia landos įkalti šakelę arba pagaliuką. Pasirodo, įkaldami padarome netgi blogiau, ir jų visiškai nereikia, nes paukšteliai paprastai netupia ir nesiilsi ant šios laktelės. Ši lakta kaip pasala gali tik pasitarnauti katinui, kiaunei arba kitam plėšrūnui, tykančiam paukštelio. Tad geriau laktelės nedaryti. Yra kelios išimtys, kaip pavyzdžiui, inkilai žvirbliams – naminiams ir karklažvirbliams, nes patinėliai laktele naudojasi tarsi „scena“, ant kurios nutūpę išraiškingai demonstruoja konkurentams, kad tai jų teritorija. Laktelės naudingos ir tada, jei inkilus iškeliame ant ilgų karčių, neturinčių šakų.
Inkilų priežiūra
Dar labai svarbu inkilą ne tik pakabinti, bet ir vėliau jį prižiūrėti. Nameliai paukščiams turėtų būti su atsidaromais stogais ar dugnais, kad pasibaigus perėjimo sezonui, juos būtų galima išvalyti, nes per sezoną juose prisikaupia ne tik nešvarumų, bet ir įvairių parazitų, kamuojančių paukščius. Nors varnėnai moka patys inkilus išsikuopti, bet ornitologai rekomenduoja kas kelerius metus išvalyti ir jų namelius. Senesnėje literatūroje galima dar rasti patarimų, kad inkilus galima iškaitinti ar nuplikinti verdančiu vandeniu, bet pastaruoju metu siūloma tik kruopščiai išvalyti visus lizdo likučius ir nešvarumus. Ir svarbu nenaudoti jokių cheminių priemonių bei valiklių.
