Tulpes ar narcizus visi pažįsta ir gėrisi jų žiedas, bet svogūninių augalų kompanijoje yra dar daugybė kitų, dažniausiai vadinamų smulkiasvogūnių gėlių, kurios niekuo nenusileidžia žiedų grožiu didžiosioms „sesėms“.

O ką vadiname smulkiasvogūninėmis gėlėmis ? Na, iš tiesų, tai ne visos jos yra mažos ūgiu, kai kurios gali užaugti virš 1 m aukščio, bet realybėje beveik visas daugiametes svogūnines gėles vadiname smulkiomis, išskyrus tik tulpes, narcizus, hiacintus bei lelijas. Apie krokus neseniai buvo rašyta čia, tad šį kartą apie kitokią „smulkmę“.

SNIEGUOLĖS

Pirmosios kovo mėnesį pasirodo snieguolės (Galanthus), dažniausiai dar net sniegui nenutirpus. Kai šiemet buvo tokia netikra žiema, tai jos pražydo dar vasarį. Tai nedidelė ir labai nereikli gėlytė, jos nereikia nei tręšti, nei laistyti, nei persodinti. Ankstyvą pavasarį pasirodo žali ir siauri lapeliai, po to greitai ir balti žiedeliai, o po žydėjimo ji vėl nunyksta iki kito pavasario. Mano pievoje jau daug metų savaime auga iš kažkur prisisodinusių snieguolių. Iš pradžių galvodavau, kad joms nepatiks, kad nupjausiu jų lapus kol jie žali, nes reikia pavasarį pjauti veją, bet tiesą sakant joms jau daug metų visiškai „dzin“, nes kiekvieną pavasarį ištikimai vėl pasirodo. Lietuvoje paprastai auginama baltoji snieguolė (Galanthus nivalis), bet būna ir kitokių rūšių bei hibridų, tik pas mus jos retos.

LEUKOJA

Leukoją (Leucojum) daugelis painioja su snieguole, nes jų abiejų žiedai būna balti ir nors jos abi priklauso tai pačiai amarilinių šeimai, bet tai skirtingi augalai. Gerai įsižiūrėkite į abiejų gėlių žiedelius, nes jų formos skirtingos: snieguolės žiedelis yra visiškai baltas ir jį sudaro trys atskiri žiedlapiai, o leukojos žiedas yra vientisas, panašus į baltą varpelį su žaliomis dėmelėmis. Be to, leukoja žydi šiek tiek vėliau už snieguolę. Lietuvoje dažniausiai auginama vienažiedė leukoja (L. vernum). Jos tėvynė yra Pietų ir Centrinės Europos šalys. Kartais auginama ir daugiažiedė (L. aestivum), kuri savaime paplitusi daugelyje Europos šalių (bet ne Lietuvoje), Kaukaze ir Vidurio Rytuose. Leukojos maloniai kvepia.

PUŠKINIJA

Puškiniją (Puschkinia) mažai kas girdėjęs, ją retokai augina gėlių darželiuose. Iš kitų smulkiasvogūninių gėlių išsiskiria baltais žiedeliais, kurie pamarginti išilgais mėlynais dryžiukais. Mažutė tai gėlė, viena iš mažiausių, net ir žydinti tepasiekia 10-15 cm aukštį. Paprastai gražiausiai gėlyne atrodo, kai jos sodinama ne pavieniui, o grupelėmis. Lietuvoje galima pamatyti scyliažiedę puškiniją (P. scilloides), nors pasaulyje yra dar dvi rūšys. Scyliažiedė puškinija žydi kiek vėliau už kitas svogūnines ankstyvąsias gėles – balandžio pabaigoje arba gegužę. Jos natūrali tėvynė yra kalnuotos Turkijos, Kaukazo ar Libano vietovės.

ŽYDRĖ

Žydrės (Muscari) irgi mažulės, tik su ryškiai mėlynais žiedais. Mažus tarsi karoliukai žiedukus jos parodo balandžio pabaigoje arba gegužę, bet šiemet greičiausiai bus ankstyvesnės. Kaip ir daugumos smulkiasvogūninių gėlių jų svogūnėlių nereikia iškasti, sunku būtų tokius ir surankioti iš žemės. Lietuvoje populiariausia yra armėninė žydrė (M. armeniacum), yra sukurtų jos veislių dar ir baltais arba rožiniais žiedais.

SCYLĖ

Scylės (Scilla) panašios į žydres žiedų mėlynumus, bet žiedo forma kitokia. Nors jos gentyje yra virš 90 rūšių, bet Lietuvoje dažniausiai auginama sibirinė scylė (Scilla siberica). Kaip ir dauguma ankstyvojo pavasario svogūninių gėlių ji yra nedidukė, siekianti apie 10-15 cm aukštį su žiedais. Mėlynieji žiedeliai pasirodo kovo pabaigoje arba balandį. Yra veislių, žydinčių baltais, rausvais ar violetiniais žiedais. Dar yra tokia gėlytė sniegžydrė (Chionodoxa), anksčiau buvusi kaip atskira gentis, bet dabar ji priskiriama scylės genčiai, bet tik kaip atskira rūšis (S. forbesii).

Kitos smulkiasvogūninės gėlės

Iš svogūninių gėlių dar galima paminėti margutę (Fritillaria), turinčią stiprų specifinį kvapą; vėlyvį (Colchicum), žydintį vasaros pabaigoje ir rudenį; dekoratyvinius česnakus (Allium); bei retesnes: mėlynutę (Ixiolirion), kurios žiedeliai būna ypač ryškios mėlynos spalvos bei galtoniją (Galtonia), žydinčią baltai ir užaugančią nemažo ūgio.

Smulkiasvogūninių gėlių metinis vystymosi ciklas skiriamas į du etapus: I) antžeminės augalo dalies išaugimas ir maisto medžiagų kaupimas; II) dukterinių svogūnų vystymasis. Vienos iš jų pavasarį užaugina lapus, o po to žiedus, kitos – atvirkščiai. Daugelio šių gėlių lapai po žydėjimo nunyksta iki kitos vegetacijos. Smulkiasvogūninės gėlės gali puošti želdynus visos vegetacijos metu, bet jų  dekoratyvinės savybės ypač atsiskleidžia ankstyvą pavasarį, nes tuo metu mažai kas iš augalų žydi. Vienos pirmųjų žiedus skleidžia snieguolės, krokai, margutės ir eritroniai, vėliau – sniegžydrės, žydrės, puškinijos, scylės ir leukojos. Vasarą žydi česnakai, mėlynutės. Smulkiasvogūninės gėlės vertinamos ir vasaros pabaigoje ar rudenį, kai tuo metu taip pat mažai kas žydi: tai galtonijos, montbretės, rudeniniai krokai, vėlyviai, kardeliai.

Smulkiasvogūninių gėlių pasiūla rinkoje yra nemaža ir nuolat didėja; ypač tuo pasižymi Nyderlandai. Šių gėlių įvairovė gali būti labai plati pagal rūšis ir veisles, pagal žydėjimo laiką, poreikius augimo sąlygoms, aukštį ir plotį, žiedų ir lapų spalvas bei formas, galimybes auginti atvirame arba uždarame grunte. Jos gali augti įvairiomis sąlygomis – pavėsyje, saulėje, derlingame arba nederlingame grunte, sausose arba drėgnose vietose.

Šių gėlių panaudojimas

Pasinaudokite plačiu smulkiasvogūninių gėlių panaudojimu, sodindami jas į vazonus, gėlines bei kitus dekoratyvinius indus. Šiuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą, komponuoti su kitais augalais, pasodintais vazonuose, paslėpti, kai gėlės nužydi ar pasidaro nebe dekoratyvios. Patogu ir tai, kad daugelio iš jų nereikia iškasinėti arba dengti prieš žiemą.

Nyderlandų parkuose ir gėlynuose kovo mėnesį ypač dominuoja ankstyvosios pavasarinės smulkiasvogūninės gėlės kartu su ankstyvosiomis tulpių rūšimi ir veislėmis. Jų rūšys bei gėlynų forma derinama su krūmais ir medžiais, įvairiomis skulptūromis ir su kita mažąja architektūra (suoliukais, fontanais, meno kūriniais), pritaikomos prie takų ar vandens telkinių formų. Iš pačių gėlių galima kurti meno kūrinius.

Tad auginkime smulkiąsias svogūnines gėles, nes joms reikia mažai priežiūros, o vėliau jos atsidėkos nedideliais, bet labai mielais ir puošniais žiedais. O ir bitutėms tai bus tikras džiaugsmas, nes tuo metu būna mažai žydinčių gėlių.