Hamameliai savaime Lietuvos gamtoje neauga, bet mūsų krašte jie vis labiau populiarėja dekoratyviniuose želdynuose, nes išskiria tuo, kad gali žydėti vėlyvą rudenį ar net žiemą. Yra rūšių, kurios žydi pavasarį. Jie gan lepūs, kartais apšąlą ir ne visada pražysta savo unikaliais žiedais, bet jeigu jau pražysta - tai džiaugsmas kuo didžiausias. Hamamelių yra tik penkios rūšys visame pasaulyje, augančių savaime. Viena iš jų savaime auga Japonijoje, viena - Kinijoje, trys - Šiaurės Amerikoje; ir yra dar keletas hibridų, sukurtų žmogaus rankų. Auga hamameliai lėtai, žydėti pradeda nuo maždaug 10 metų amžiaus (bent jau Lietuvoje). Kadangi dauguma hamamelių ganėtinai panašūs tarpusavyje, tai savo želdynui reikėtų rinktis pagal žydėjimo laiką, žiūrint ko norite - kad žydėtų pavasarį ar rudenį-žiemą. Arba tuos, kuriuo mažiau jautrūs šalčiui. Tad jei susigundysite auginti šiuos unikalius ir netradicinio grožio krūmus, parinkite jiems derlingą, drėgną (bet ne šlapią) ir apsaugotą nuo šaltų vėjų vietą. Geriausia sodinti ten, kur bus užtektinai saulės, nors gali augti ir daliniame pavėsyje, bet tuomet mažiau žydės. Pirmosiomis žiemomis nuo šalčio pridenkite eglišakėmis arba balta agrodanga, ypač jei augalas atvežtas iš šiltesnių kraštų (Vokietijos, Olandijos ar pietinės Lenkijos) medelynų, o ne užaugintas Lietuvoje. Jeigu jį prisijaukinsite, jau po kurio laiko galėsite didžiuotis krūmu, kuris žydi lauke žiemą.
Japoninis hamamelis (Hamamelis japonica)
Savo tėvynėje Japonijoje šis krūmas - arba kartais kaip medelis - gali siekti net 10 metrų aukštį. Lietuvoje toks neužauga, išsistiebia iki 2-2,5 metrų. Lapai sodriai žali ir tvirti, viršuje blizgūs, o apatinėje pusėje veltiniški, apaugę švelniu "kailiuku". Žydi žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį geltonais žiedeliais su rudai rausvais taurėlapiais. Jis vienas iš lepesnių hamamelių, linkęs apšalti, todėl reikėtų sodinti nuo šaltų žiemos vėjų apsaugotose vietose, kur netrūksta saulės šviesos. Dirvą mėgsta derlingą ir purią, kur neužsistovi vanduo. Literatūroje galima rasti, kad šis hamamelis ištveria iki -280 C šaltį, bet Lietuvoje apšąla ir prie mažesnių šalčių, nes mūsų žiemos labai permainingos, jos dažnai „apgauna“ iš kitų kraštų kilusius augalus, kai viduryje žiemos atšyla iki +5+100, o po to netikėti vėl smarkiai atšąla. Augalai atšilimą supranta kaip jau atėjusį pavasarį, pradeda budintis iš žiemos miegos ir staiga vėl gauna šalčio dozę, tad nušąla arba net žūsta.
Švelnusis hamamelis (Hamamelis mollis)
Kilęs iš Kinijos, kur taip pat kaip ir japoninis, užauga iki 10 metrų aukščio medeliu ar krūmu, Lietuvoje būna žymiai mažesnis. Labai panašus į japoninį ir juos sunkoka atskirti, gal tik švelnusis yra kiek atsparesnis šalčiui nei jo japoninis brolis. Taip pat žydi geltonais ir gan stambiais žiedeliais anksti pavasarį. Lapų viršus ir lapkotis švelniai plaukuoti. Yra sukurta įvairių veislių. Dėl savo gausaus ir puošnaus žydėjimo ir stambesnių žiedų jis laikomas pačiu gražiausiu iš visų hamamelių ir dažniausiai auginamas dekoratyvinių augalų soduose Vakarų Europoje. Jei per plačiai išsišakoja, galima atsargiai pagenėti. Dar vienas šio hamamelio privalumų – gali augti ir pusėtino derlingumo žemėje, nes kiti labiau mėgsta derlingesnę. Yra išvesta keletas jo veislių (‘Goldcrest‘,‘Coombe Wood‘,‘Imperials‘ ir kt.), besiskiriančių krūmo forma, žiedų didumu, skirtingo geltonumo atspalviais ir pan.
Pavasarinis hamamelis (Hamamelis vernalis)
Jo kilmės kraštas yra Šiaurės Amerika. Užauga apie 8-10 aukščio krūmu, Lietuvoje pasiekia 3,5-4 m aukštį. Šio hamamelio žiedai išskirtinės spalvos - jie būna tamsiai raudonos, rudos ar vyšninės spalvos, kartais geltoni. Unikaliausia, kad jie žydi žiemą ! Šiaurės Amerikoje žydėjimas prasideda sausio-vasario mėn. ir tęsiasi iki pavasario vidurio. Lietuvoje, jeigu ruduo šaltas ar greitai ateina žiema, tai gali pradėti žydėti tik link pavasario - vasarį ar kovą. Žiedai dar ypatingi tuo, kad stipriai ir maloniai kvepia, nors kitos hamamelių rūšys irgi šiek tiek kvepia, bet pavasarinis labiausiai. Selekcininkai yra sukūrę įvairių pavasarinio hamamelio veislių su rožiniais, raudonais ar oranžiniais žiedais.
Sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana)
Taip pat kilęs iš Šiaurės Amerikos ir užaugantis iki 4-5 metrų aukščio krūmu. Šis hamamelis yra rudeninis, žydėti pradeda rudenį, dar lapams nenukritus arba žiemos pradžioje, žydi ilgai. Mėgsta derlingą ir gerai drenuotą dirvą, pakenčia nedidelį pavėsį, šalčiui vienas iš atspariausių. Sodinio hamamelio sėklos Amerikos indėnų buvo vartojamos gydymui dėl savo savybių - nuo kosulio, kaip tonizuojančios, kraujavimą stabdančios, sutraukiančių ir kt. Tik nereikėtų vartoti, nepasitarus su gydytoju, nes sėklose yra nemažai taninų. Nors lapkritį ar gruodį gamtoje skraidančių vabzdžių jau mažai, bet apdulkinimui užtenka ir šių, nes tiesiog tuo metu beveik niekas daugiau nebežydi. Po žydėjimo prasideda ilgas sėklų nokimo laikotarpis. Užsimezgusios sėklos slepiasi riešuto dydžio pūkuotoje dėžutėje ir sunoksta tik kitų metų rudenį, kai pradeda žydėti nauji žiedai. Nuo to ir kilo mokslinis augalo pavadinimas, graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Angliškas šio augalo pavadinimas yra Witch-Hazel, ir senovine anglų kalba reiškia „lankstusis lazdynas“, nes jo lapai iš tiesų panašūs į lazdyno, bet su lazdynu jis neturi daugiau nieko bendro. Amerikos indėnai tikėjo, kad Didžioji Dvasia padarė šį augalą išskirtiniu todėl, kad atkreiptų žmonių dėmesį ir kad indėnai galėtų jį plačiai naudoti tiek išoriškai gydydami žaizdas ar raumenų patempimus, tiek gerdami arbatas nuo įvairių vidinių negalavimų, o sėklas vartotų maistui. XIX a. Niujorke buvo pradėtas gaminti priešuždegiminio ir sutraukiančio poveikio kremas veidui „Pond‘s“ iš sodinio hamamelio ekstrakto. Jis tebegaminamas iki šiol.
Hamamelis (Hamamelis ovalis)
Kol kas lietuviško vardo neturintis hamamelis, kilęs iš JAV ir tik prieš 20 metų atrastas botanikų Misisipės valstijos miškuose. Jis žydi švelniai rausvais arba raudonais su rusvu atspalviu žiedais ir gamtoje yra labai retas. Lietuvoje neteko matyti jo auginamo, galbūt ne tik dėl retumo, bet ir jautrumo lietuviškoms žiemoms.
Tarpinis hamamelis (Hamamelis x intermedia)
Tai žmogaus sukurtas hibridas, sukryžminus tarpusavyje dvi rūšis - japoninį ir švelnųjį. Tad gamtoje jo augančio nerasime. Bet tai vienas iš atspariausių hamamelių, yra sukurta nemažai jo veislių. Rūšinis augalas žydi geltonai žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. O įvairios selekcininkų sukurtos veislės gali būti bordiniais, raudonais, oranžiniais ir kitokių spalvų žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Lietuvoje užauga apie 3,5-4 metrų aukščio krūmu. Jo lapai stambūs, žali, su pilkšvai melsvu atspalviu. Auga sparčiai. Nors išvesta įvairių šio hamamelio veislių, bet, ko gero, žinomiausia yra ‘Diane‘, kurios žiedai ne geltoni, o ryškiai vyšninės spalvos.
Hibridai
Yra sukurta nemažai tarprūšinių hibridų, sukryžminus net ne du, o tris ar net kelias dešimtis skirtingų hamamelių rūšių. Paprastai hibridai išsiskiria žiedų spalvingumu ir originalumu, kai kurie iš jų labai atsparūs lietuviškoms žiemoms
Kininis seketis (Loropetalum chinense)
Augalų mugėse ir medelynuose kartais šalia hamamelių galima pamatyti ir šį augalą. Nes iš tiesų su hamameliu jie yra giminingi, priklausantys tai pačiai hamamelinių šeimai. Seketis ypač žavus krūmas, žydintis ankstyvą pavasarį purpuriniais ar rožiniais žiedais. Rūšinio augalo lapeliai yra sodriai žali, bet yra ir sekečių su purpurinės spalvos lapeliais. Visa bėda, kad augalas yra visžalis, t.y., žaliuojantis visus metus, tad Lietuvoje lapeliai linkę apšalti, jis sunkiai žiemoja. Bandau pripratinti šį augalą prie lietuviškų žiemų, šį pavasarį pasėjusi jo sėklas. Kol kas augalo daigai sėkmingai auga, žiemai aš juos pridengsiu, ir galbūt jiems pavyks peržiemoti.
