Egzochorda (Exochorda) – tai nedidelė augalų gentis iš erškėtinių šeimos, kuriai priklauso obelys, kriaušės, vyšnios, šermukšniai, svarainiai ir daugelis kitų gerai žinomų augalų. Pavadinimas kilęs iš dviejų graikiškų žodžių – „exo“ („išorėje“) + „chorda“ („styga“). Nors egzochordos skanių vaisių nenokina, bet vertinamos dėl gražių žiedų, dėl kurių angliakalbiai jas vadina „pearl bush“, t.y. perlų krūmu, galbūt dėl to, kad gausiais pumpurais aplipęs krūmas būna tarsi tikrais perliukais pasidabinęs. Natūraliai jie auga Kinijoje ir Centrinėje Azijoje, o Lietuvoje dar tikrai reti – jas galima pamatyti botanikos soduose ar privačiose retų augalų kolekcijose. Vieni sistematikai egzochordų priskaičiuoja iki 10 rūšių, nors yra teigiančių, kad jos visos – tai tik vienintelė rūšis- stambiažiedė egzochorda (Exochorda racemosa), skirtingose  augavietėse  šiek tiek besiskirianti dėl įvairių augimų sąlygų. Tad pažvelkime į  šį puošnų krūmą šiek tiek plačiau.

Stambiažiedė egzochorda (sinonimas E. grandiflora) užauga iki 3,5-4 metrų aukščio ir panašaus pločio. Lapeliai žali, 5-8 cm ilgio ir apie 2-3 cm pločio, pailgi ir panašūs į irklus arba kuokas – kaip kam patogiau,- šiek tiek dantytais kraščiukais. Pražysta į gegužės pabaigą ar birželio pradžioje ir gausiai skleidžiasi šakelių galuose, kad kartais nuo jų svorio šakos net išlinksta. Žiedai – sniego baltumo, su penkiais žiedlapiais, stambūs, 3,5-4,5 cm skersmens ir kekėse – tikras gražumėlis. Nužydėjusių žiedų vietoje pradeda bręsti penkiabriauniai riešutėliai (arba moksliškai vadinami lapavaisiais), iš pradžių žali, o vėliau paruduojantys. Vėlyvą rudenį ar net žiemą pagal nerašytą gamtos nurodymą vaisių dėžutės atsiveria ir išbarsto savo sparnuotąsias sėkliukes naujam gyvenimui. Sėklų dėžutės labai dekoratyvios, sudžiovintas jas galima naudoti floristikoje. Anglų botanikas J.Lindley - pirmasis, kuris aprašė egzochordas ir savo raštuose pažymėjo, kad būtent dėl sėklų dėžučių briaunelių, panašių į gitaros stygas, ši gentis gavo tokį pavadinimą.

Auginti stambiažiedes egzochordas nėra sudėtinga, jos ne itin reiklios – gali augti mažesnio derlingumo ir drėgnumo dirvose, daliniame pavėsyje, bet kaip ir dauguma žydinčių augalų gausiau ir gražiau žydės normalaus derlingumo ir drėgnumo dirvoje, saulėtoje vietoje. Tik nemėgsta kalkingų dirvožemių.  Šakas galima ir apkarpyti, jei krūmas per daug išsikerojo, bet vėl gi – jei per daug įsismaginsite su sodo žirklėmis – nukirpsite pagrindinį šio augalo grožį - žiedus.

Dauginti galima sėklomis, rudenį jas surinkus kol dar neišbyrėjo iš savo namelių ir pasėjus iš karto lauke (jei žemė neįšalusi) arba laikant šaldytuve iki pavasario. Dalis subrendusių sėklų sudygsta. Pavasarį ir vasarą galima dauginti auginiais arba atlankomis.

Veislių išvesta tik keletas. Jau ir Lietuvos medelynuose galima pamatyti ‘The Bride‘ (kai kurie autoriai tai išskiria kaip atskirą rūšį Exochorda x macrantha), kurios pavadinimas reiškia „nuotaka“. Tai neaukštas, tankus krūmas su svyrančiomis šakelėmis, pavasarį apsipilantis baltutėliais žiedais. ‘Niagara‘ sukurta Olandijoje 1997 metais, taip pat nedidelis krūmas, dažnai dar vadinamas „Sniego dienos staigmena“. ‘Irish Pearl‘ – aukšti ir stačiomis šakomis krūmai, žydintis šiek tiek anksčiau už kitus.

Korolkovo arba plikašakės egzochordos (E. korolkowii) savaime paplitusios Kinijoje ir Turkestane. Auga greitai, pasiekia 4,5-5 m aukštį, gali augti nedidelio rūgštingumo ar kalkingesnėse dirvose. Labiau atsparesnės šalčiui nei kitos egzochordos. Žiedus mėgsta lankyti bitės.

Lietuvos botanikos soduose dar galima sutikti daūrinę egzochordą (Exochorda giraldii) – puošnų, tikrai aukštą krūmą, su žiedais net iki 5 cm skersmens ir kuris natūraliai auga šiaurės vakarų Kinijoje. Šakos ne tokios stačios kaip korolkovo egzochordos.

Trumpakotė arba pjūklalapė egzochorda (E. serratifolia) – viena iš žemiausių rūšių, užauganti iki 2-2,5 m aukščio, natūraliai paplitusi Korėjoje ir Mandžiūrijoje. Nuo kitų egzochordų galima atskirti pagal lapus, kurių apačia apaugusi švelniais plaukeliais. Žiedai būna iki 4 cm skersmens. Tinkamiausia joms vieta - saulėta ir nuo vėjų apsaugota. Yra išvesta viena veislė ‘Snow White‘ – žemesnis ir gausiau žydintis krūmas už rūšį.

Žinau, kad skeptikai piktai burbės, kad visokie tokie „egzotai“ kaip egzochordos gali apšalti atšiauriomis Lietuvos žiemomis. O argi obelys ar vyšnios neapšąla ? Tai ko gi nepasistengti dėl siekiamo tikslo, juk ne veltui sakoma, kad grožis reikalauja aukų. Juk naujovių paieškos stūmė ir stums evoliuciją į priekį. Todėl dabar ir nebevaikštome žvėrelių kailiais apsisiautę ir griauždami kokį laukinį obuoliuką. Tad auginkime, žiemai pridenkime, eksperimentuokime, stenkimės. Ir pastangas apvainikuos balti kaip sniegas gražuolės egzochordos žiedai.