Gamtos turtais pripildytas gyvenimas

Pradžia - nuo nulio

Galvoje ir sieloje sumaištį sukėlusį didžiulį potraukį darbui, buvimui gamtoje ir jos pažinimui Edita pajuto augindama trečiąjį sūnų. Prieš motinystės atostogas moteris ne vienus metus sėkmingai dirbo vienoje Kauno farmacijos įmonėje, nors ir buvo baigusi Muzikos akademiją ir įgijusi režisūros bei renginių organizavimo specialybę. Editai atskleisti tai, prie ko jos širdis labiausiai linksta, ko gero, padėjo jos namų aplinką sutvarkyti atvykę želdintojai. Tuo metu šeima neseniai buvo įsikėlusi į naujus namus Kaune. „Tada supratau, kad man viskas, kas susiję su želdinimu – labai įdomu, – sako pašnekovė. – Net želdintojai pastebėjo, kad sodinti paruošti augalai tarsi pas profesionalą – su tvarkingomis etiketėmis. Atsimenu, jie tada net paklausė, ar tik nesidomiu apželdinimu, o aš atsakiau, kad abejingų dekoratyviniams augalams moterų Lietuvoje vargiai, ar rastume. Nors mano atsakymas nebuvo užtikrintas, neslėpsiu, – po to įvykio pradėjau labiau domėtis augalais ir pastebėjau, kad nesvarbu ką apie juos skaityčiau, viską kuo puikiausiai atsimenu, net ir lotyniškus jų pavadinimus.“

Jauniausiajam sūnui paaugus, Editai reikėjo grįžti į darbą farmacijos kompanijoje, tačiau širdis maištavo, mintys vis sukosi apie naujus mokslus, susijusius su želdinimu. „Namiškiai, ypač mama, nepritarė mano ketinimams mesti gerai apmokamą darbą ir viską pradėti nuo nulio,“ – apie tai kaip buvo nelengva apsispręsti prisimena tuo metu 35 metus turėjusi pašnekovė, vis dėlto nutarusi rinktis link dvasinio komforto vedantį kelią.

O jis tikrai nebuvo rožėmis klotas, nes teko pradėti nuo juodžiausių sodybos priežiūros darbų: ravėjimo, genėjimo, laistymo ir kt. „Aišku, bandžiau siūlyti ir apželdinimo paslaugas, bet paklausta, ar turiu patirties, tik gūžtelėdavau pečiais – visa mano patirtis – želdinamas savas kiemas,“ – pasakoja Edita, kurios pasiryžimo kardinaliai keisti specialybę jokie sunkumai neužgesino. Fiziškai pusmetį padirbėjusi moteris želdynų dizaino įstojo mokytis į Kauno miškų ir inžinerijos kolegiją Girionyse.

„Baigus mokslus, apželdintojų labai reikėjo, tačiau netrukus prasidėjo ekonomikos krizė ir mūsų paslaugos žmonėms tapo nebe prioritetinės. Svarbiau už aplinkos grožį daugeliui reikėjo galvoti, kad užtektų pinigų nusipirkti maistui, susimokėti mokesčius ir pan., – pasakoja pašnekovė, kuriai ir sunkmečiu pavyko gauti darbą bei pamažu kilti karjeros laipteliais. Be to, vėl susiviliojo pasimokyti ir Vytauto Didžiojo universitete įgijo aplinkosaugos magistro diplomą. Padirbėjusiai medelynuose ir įgijusiai želdinimo patirties Editą, pasibaigus krizei, darbą pasiūlė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune. Edita pasiūlymą priėmė ir įsidarbino Dendrologijos skyriuje. Po keletos metų ji atsidūrė Vilniuje, kur įsidarbino Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.

Nauji iššūkiai

Matyt, Edita pakliūva tarp tų žmonių, kuriuos gyvenimas ir mėto, ir vėto. Ji prisipažįsta, kad prieš porą metų pateko į didžiulę duobę, – teko grumtis ne tik su netikėtai užklupusia onkologine liga, nerimauti dėl koronaviruso pandemijos, bet ir netekus darbo, galvoti apie pajamų šaltinį. „Įsivaizduokit ir tai įvyko vienu metu, 2020 m. prieš Kalėdas! – pasakoja moteris, kurią jau pasveikusią viena bičiulė pakvietė į profesinę mokyklą – Vilniaus statybininkų rengimo centrą, – dirbti pedagoge. – Iš pradžių šiaušiausi kaip įmanydama. Sakiau nė už ką. Mano tėtis buvo mokytojas ir matydavau, koks namo grįždavo pavargęs, piktas ir užkimęs. Tačiau draugė mane nuramino, sakydama, kad mokiniai bus suaugę žmonės, o dėstyti reikės tik vakarais. Kiek pasvarsčiusi, sutikau ir nesigailiu. Profesinėje mokykloje dėstau trečius metus, o šiemet pradėjau dėstyti ir Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur neseniai buvo įkurtas Kraštovaizdžio architektūros fakultetas. Ten aš dėstau dendrologiją. Taigi, šiuo metu dirbu dviejose vietose, vedu ekskursijas ir iš gamtoje surinktos medžiagos gaminu įvairius naudingus daiktus, žaisliukus, vabzdžių namelius.“

Gamtoje viskas įdomu

Tris specialybes turinti moteris tvirtina, kad visas jas po truputį panaudoja, nors ir save įvardija ekologe. „Man gamtoje viskas įdomu, todėl domiuosi ne tik augalais, bet ir vabzdžiais, paukščiais,“ – tikina Edita, kurios vienas mėgstamų užsiėmimų – vesti gamtines ekskursijas. Viena bendrovė Vilniuje organizuoja savaitgalio ekskursijas, kurioms pabūti gide kviečiama ir Edita. Ji su suaugusiųjų grupėmis vaikšto po parkus, – Kalnų, Vingio, ar keliauja Ribiškių taku. Ekskursijos metu kalbama, pavyzdžiui, apie tai, ką gamtoje skirtingais metų laikais galima valgyti, mokomasi pinti virves iš čia pat rastų medžiagų, taip pat – kaip pasistatyti palapinę, jei užkluptų lietus, kaip įkurti laužą ir t. t.“

Edita dalyvauja Dendrologų draugijos, kur yra valdybos narė, veikloje. „Tarp šios draugijos narių yra miškininkų, gamtininkų, botanikų, o aš čia esu atsakinga už viešuosius ryšius, todėl organizuoju keliones, seminarus ar kitus renginius, be to, prižiūriu draugijos internetinę svetainę bei grupę feisbuke, – sako pašnekovė, atrandanti laiko ir straipsniams parašyti. Nemažai jų galima rasti jos pačios įkurtoje medeinos.lt internetinėje svetainėje. Kadangi Edita labai mėgsta įvairių augalų sėklas, mielai apie jas veda edukacinius renginius. Ji turi sukaupusi gausybę sėklų ne tik Lietuvos, bet ir egzotinių šalių augalų.

Dažniau žvelkime po kojomis

„Vaikai užaugo, šeimos neturiu, todėl galiu daug laiko skirti dalykams, kurie man patinka,“ – pasidžiaugia Edita, jau laukianti ilgų vakarų, kada galės imtis rankdarbių. Jiems įvairias gamtoje rastas gėrybes, kurias dažnas pavadintų šiukšlėmis, renka ir kaupia per vasarą ir rudenį. „Pastebėjau, kad eidami žmonės nepastebi po kojomis gulinčių, originaliais kūriniais galinčių tapti šakelių, sėklų, uogų, kankorėžių ir kt., – apgailestauja moteris, kuriai net ir nužydėjusių ir nurudavusių pelėvirkščių, dar vadinamų reinutrėmis, stiebai – kuo puikiausia rankdarbių žaliava. Juolab kad šių greitai plintančių augalų galima pamatyti daug kur. Edita jų lengvai karpomus tuščiavidurius stiebus naudoja darydama vabzdžių viešbučius, rišdama nedidelius sodus, gamindama skudučius, kalėdinius žaisliukus ar girliandas.

Editos vienas mėgstamiausių rankdarbių – sagos iš avokatų kauliukų, kuriuos, žinodami mano pomėgį, atiduoda draugai ar pažįstami. „Iš avokadų kauliukų daryti sagas sugalvojau ne pati, nusižiūrėjau iš draugės, kuri taip pat davė nemažai naudingų darbo su jais patarimų, – prisipažįsta pašnekovė. – Pavyzdžiui, vos tik išimtas kauliukas būna tarsi akmuo kietas, bet vėliau suminkštėja, – tada tinkamiausias laikas jį pjaustyti griežinėliais, be to, tuomet jie lengvai skyla į dvi dalis. Kai kuo įvairiausių formų griežinėliai išdžiūsta, pragręžiamos skylutės, – ir štai originalus ir praktiškas gaminys gatavas.“ Paklausta, ar kas supranta iš ko tos sagos padarytos, Edita sakė, kad paprastai niekas neatspėja, nes išdžiūvusių avokadų kauliukų spalva įgauna neįprastą rudai oranžinę spalvą. Šias sagas ekologė parduoda už simbolinę kainą edukaciniuose renginiuose arba dovanoja.

Graikinių riešutų, kuriuos Edita labai mėgsta valgyti, kevalai virsta boružėmis. „Paprastai darau visą boružėlių šeimynėlę, – sako pašnekovė. – Mintis daryti dievo karvytes kilo, kai kažkas užsakė vabzdžių viešbutį mažam vaikui ir norėjo, kad jame būtų vabaliukų, nors ir netikrų. Tada ir sugalvojau kevalus nudažyti raudonais akriliniais dažais su taškeliais.“

Dar ir dabar gamtoje gausu gėrybių, kurių verta prisirinkti, – kankorėžių, bukų goželių, gilių, įvairių sėklyčių, gudobelių ir raugerškių uogų, jas susidžiovinti. „Iš visko galima kažką sukurti, tik reikia laiko ir kantrybės, – tikina Edita. – Paprastai prisirenku įvairių gėrybių, paskui jas bečiupinėjant kyla viena ar kita mintis, ką galima iš jų padaryti. Pavyzdžiui, iš raudonlapių ąžuolų kepurėlių gaminu nuostabiausius kalėdinius žaisliukus, o iš jų lapų – išraiškingus vainikus. Žaisliuko vidus – šieno rutuliukas, kurį apklijuoju ąžuolų gilių kepurėlėmis, o į jų viduriuką įsodinu karoliuką ar uogytę. Dažniausiai darau ekologiškus žaisliukus be sintetinių papuošalų, tik iš natūralių žaliavų, pavyzdžiui, gilių vainiką.“

Pasak Editos, ne vėlu prisirinkti ir lapų. Pastebėjote, kokie šiuo metu gražūs šilauogių, vynuogių, ginkmedžių ir daug kitų medžių ar krūmų lapai? Jie išdžiovinti tiks atvirukams pasidaryti. „Kai einu pasivaikščioti visada visko prisirenku. Linkiu taip daryti visiems, išėjusiems susitikti su gamta,“ – ragina ekologė.