Ankstyvą pavasarį paprastai žmogaus organizmui trūksta vitaminų, o ir šiaip norisi gaivios žalumos virtuvėje, tad kodėl gi nepasisodinus daržo ant palangės ? Apie pipirnę, kurią itin lengva auginti, jau yra nemažai prirašyta, bet šį kartą prisiminkime saulėgrąžas, kurios į mūsų virtuvę atkeliavo ne taip jau seniai. Taip taip, tas pačias saulėgrąžas, kurios vasarą stambiais ir geltonais žiedais puošia mūsų gėlynus bei daržus. Kad saulėgrąžų sėklos ir aliejus dažnai vartojami maistui, tą daugelis žinome, bet ar žinote, kad ir jų daigai irgi yra sveiki ir skanūs ? Tad verta pabandyti, tai tikrai nesudėtinga.

Pirmiausiai reikės saujelės saulėgrąžų sėklų. Jos, žinoma, turi būti nekepintos ir nesūdytos, t.y. gyvybingos. Sėklas galima daiginti ir be žemių, tiesiog pabėrus indelyje ant drėgno audinio, bet geriau daiginti su nedideliu kiekiu žemių, nes saulėgrąžų sėklos yra stambios, ne tokios kaip smulkios pipirnių sėklytės, tad derlių galima imti ilgesnį laiką, be to, substratas ne taip greitai perdžiūva, tad nereikia dažnai laistyti. Prieš sėją sėklas galima pamirkyti, jas užpylus vandeniu ir laikant kambario temperatūroje apie keletą valandų, bet ne ilgiau kaip 2 paras.

Indas daiginimui gali būti bet koks: atlikęs nuo salotų plastikinis indelis, vazono padėkliukas ar tiesiog gilesnė lėkštė. Plastikinio indelio dugne galima pradurti skylutes vandens pertekliui nubėgti, bet jos nebūtinos, svarbu, kad vėliau laistant daigus jų ne perlietume. Suberiame žemes į indelį (žemė turi būti derlinga, jos užtenka ir 3–5 cm sluoksnio gyliui), sudrėkiname žemę ir paberiame saulėgrąžų sėklas ant viršaus. Sėklų nebūtina užberti žemėmis, užtenka tik prispausti, kad jos sudygtų tolygiai, dirvos paviršius nebūtų iškilnotas ir šaknelės geriau įsikibtų į žemę, tad pasėtą paviršių šiek tiek su kuo nors prislėkite: lėkštute ar vazonu, ant kurio galima uždėti kokį nors svorį, kad ir akmenį. Po kelių dienų, kai sėklos pradeda dygti, svorį nuo viršaus nuimkite.

Dygstančius daigus reikėtų laikyti šviesiausioje vietoje ant palangės, nes jei jiems truks šviesos – ištįs ir išvirs. Stenkitės neperlaistyti žemės, ji turi būti ne sausa, bet ir ne šlapia. Per drėgnoje dirvoje ant paviršiaus įsimeta pelėsis arba daigus užpuola grybinės ligos, tokia kaip diegavirtė ir pan.

Saulėgrąžų daigai dygsta greitai, tad jau po kokios 1–2 savaičių, kai pirmieji daigeliai pasiekia virš 5 cm aukštį ir pasirodo du pirminiai lapeliai, jau galima nuimti pirmą derlių. Jeigu niekada nesate ragavę saulėgrąžų daigų – skonis jus tikrai nustebins. Jie traškūs, sultingi, pikantiški ir žinoma, turi saulėgrąžų aliejui būdingą prieskonį. Daigus galima dėti į salotas, ant sumuštinių, į sriubas, jais puošti patiekalus. Vartokite tik šviežius daigus, jų nereikėtų nei šaldyti, nei džiovinti ar dėti į verdančius patiekalus, nes kitaip praras daugelį vertingų savo savybių.

Saulėgrąžų daiguose galima rasti visą puokštę naudingų medžiagų: vitaminų, mineralų bei eterinių aliejų. Tai ir vitaminai A, B, C, E, K, geležis, varis, selenas bei kt. Paprastai saulėgrąžų daigus galima vartoti be apribojimų, nes jie neturi tokio stipraus poveikio kaip kviečių želmenys. Žinoma, jeigu tik nesate alergiški saulėgrąžų produktams.

Tikrai nėra sudėtinga užsiauginti saulėgrąžų daigų, daug sudėtingiau nusipirkti jų sėklų, nes beveik visuose prekybos centruose parduodamos sėklos yra kepintos ir sūdytos, t.y. negyvos. Kartais pasitaiko ir tinkamų, bet tarp daugybės pokelių jų reikia ilgai ieškoti. Tiesa, kartais būna parduodamos smulkios ir sveriamos sėklos, skirtos paukščiukų lesinimui, tokios daiginimui tinka. Nekepintų sėklų dar galima rasti ir turguose. Todėl siūlyčiau šią vasarą užsiauginti savo derlių – darže pasisėti saulėgrąžų, kad rudenį, nuėmę sunokusias saulėgrąžų galvas, galėsite prie televizoriaus ar židinio šaltuoju metų laiku mėgautis gliaudomis sėklomis, o keletą graižų su sėklomis pasilikti pavasariniam daiginimui – ir tam puikiai tiks kad ir pačios smulkiausios sėklos.

Tad pasitikime šį pavasarį su šviežia ir gaivia žaluma ant palangės – saulėgrąžų daigais. Skanaus !