KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra) – tai Europos spygliuotis, savaime augantis Alpių, Karpatų ir Tatrų kalnuose, tad ne taip jau toli ir nuo Lietuvos sienos – Lenkijoje. Ilgaamžė, gali išgyventi iki 1000 metų, auga lėtai ir užauga iki 25 – 35 m aukščio, bet Lietuvoje daugiau 20 – 23 m nepasiekia.

Ši pušis labai panaši į sibirinę pušį, suaugusius medžius galima atskirti pagal lajos formą - kedrinės pušies laja yra kiek glaustesnė nei sibirinės. Be to, spygliai sukibę po 5 vnt. kuokšteliuose, iki 15 cm ilgio, bet yra kiek plonesni nei sibirinės. Kankorėžiai kiaušinio arba rutulio formos, apie 5 cm skersmens, jauni būna violetinės spalvos. Sėklos iki 1 cm dydžio, kiek pailgos, kevalai rudi ir besparniai. Sėklų branduoliai skanūs, valgomi, labai sveiki ir maistingi. Štai šita pušis iš tiesų nokina skaniuosius kedro riešutus, o ne tikrasis kedras.

Mūsų krašte gan sunkiai pritampa, gal kad joms per šalta ir trūksta kalnų aplinkos. Kiek atsparesnės ir populiaresnės veislės ‘Glauca‘ ir ‘Glauca Compacta‘ – nedideli ir ryškiai melsvais spygliais medeliai, ‘Stricta‘ – kolonos formos bei kt.

KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra)
KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra)
KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra), sėklos - kedro riešutai
KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra), sėklos - kedro riešutai
KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra), kankorėžiai
KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra), kankorėžiai