Europinis kėnis (Abies alba) – vienas iš aukštųjų medžių Europoje, prieš ledynmetį augęs ir Lietuvoje. Dabar jis natūraliai paplitęs daugelyje Europos šalių, dažniausiai auga kalnuose. Šiaurinė jų paplitimo riba driekiasi visai netoli mūsų šalies sienos Belovežo girioje Baltarusijoje ir Lenkijoje. Paprastai europinis kėnis užauga iki 50 – 55 m aukščio, pats aukščiausias buvo pasiekęs 68 m. Išgyvena 400 – 600 metų. Lietuvoje europiniai kėniai prieš kelis šimtus metų pradėti sodinti dvarų parkuose. Įspūdingi medžiai, siekiantys 20-25 m, auga Šateikių dvaro parke, Kauno botanikos sode bei kitur.

Europinis kėnis – gan dažnas parkų medis, su tankiomis, plačiomis, puošniomis, paprastai žemę siekiančiomis šakomis, seni medžiai tikrai įspūdingi. Spygliai sodriai žali, plokšti, perskirti į dvi puses tarsi šukos. Kankorėžiai pilkai rusvi, ritiniški, kaip ir visų kėnių augantys į viršų. Lietuvoje europiniai kėniai žiemoja visai neblogai. Tiesa, gali apšąlti, ypač jei medelis atvežtas iš Vidurio ar Pietų Europos medelynų, o ne užaugintas iš Lietuvoje subrandintų sėklų. Bet kokiu atveju, geriausia šiuos kėnius sodinti derlingesnėse ir ne sausose vietose, o pirmąsias žiemas pridengti. Gali augti ir daliniame pavėsyje. Nors yra išvesta apie 10 europinio kėnių veislių, bet Lietuvoje paprastai auginami rūšiniai augalai, o veislės retai kada sutinkamos kolekcininkų ar botanikos sodų.