Europinis kukmedis (Taxus baccata) - įdomus spygliuotis. Jis natūraliai augo Lietuvos miškuose, bet XIX amžiuje buvo žmonių išnaikintas. Į Lietuvos Raudonąją knygą jis įtrauktas kaip išnykęs, tad daugelyje sodybų augantys kukmedžiai yra atvežti iš kitų šalių arba išauginti iš atvežtųjų.

Europinis kukmedis gali užauga iki 20 ir daugiau m aukščio kaip medis arba kaip krūmas. Lietuvoje tokio aukščio nepasiekia: vienas aukščiausių auga šalia Kauno botanikos sodo rūmų, jis daugiakamienis ir siekia apie 10 m.

Šie medžiai auga lėtai ir yra ilgaamžiai, gali išgyventi net iki kelių tūkstančių metų. Vienu seniausiu kukmedžiu yra laikomas augantis Škotijoje, Fortingall'e. Manoma, kad jo amžius gali būti net 9500 metų!

Kukmedžiai mėgsta pavėsingas vietas, derlingas ir drėgnas dirvas. Visas augalas yra labai nuodingas, vienintelės raudonos uogos, kurias sunokina rudeniop galima valgyti, bet geriau to nedaryti, nes jų viduje - nuodingos sėklos, netyčia galima praryti.

Senovės Lietuvoje iš europinio kukmedžio gamindavo įvairius dirbinius, nes jo mediena labai kieta ir tvirta; dėl jos vertingumo ir buvo išnaikinti šie augalai. Gamino lankus, strėles, šautuvų buožes, parketą, baldus, muzikos instrumentus, baldus ir kt. Ko gero, daugeliui girdėtas posakis apie pypkę, pagamintą iš kukmedžio - "mano pypkė kukavinė".

Europinio kukmedžio išvesta įvairių dekoratyvinių formų, jis dažnai sodinamas kapinėse, taip pat ir karpomose gyvatvorėse. Europoje iš kukmedžio populiarios karpytos žaliosios skulptūros.