Balzaminis kėnis (Abies balsamea) kaip ir pilkasis, yra kilęs iš Šiaurės Amerikos. Jis dažnai buvo sodinamas senuosiuose Lietuvos parkuose. Vienas senesnių medžių Lietuvoje, siekiančių virš 20 m aukštį,  auga Trepų dvaro parke (Tauragės r.). Šis kėnis nėra iš didžiųjų medžių, savo tėvynėje gali užaugti iki 20 – 25 m aukščio. Nors ir nuo seno pas mus auginamas, bet Lietuvoje jam sekasi ne kaip – su amžiumi daugumos medžių šakos praretėja, tampa nebe dekoratyvios, apninka kenkėjai ir ligos, tad retai kada galima pamatyti sveiką ir dekoratyvų šį medį.

Kvapnūs balzaminio kėnio sakai naudojami gydymui ir aromaterapijai, taip pat kaip natūrali priemonė nuo graužikų. Lietuvoje galima įsigyti balzaminio kėnio vantų. Populiari šio kėnio veislė ‘Nana‘ – nedidelis ir lėtai augantis rutulio formos krūmas; taip pat ‘Piccolo‘ – itin lėtai augantis ir dar labiau kompaktiškesnis; ‘Verkade's Prostrate‘ suploto rutulio formos ir pusiau šliaužiantis bei kt.

Žaliava iš kėnių plačiai naudojama įvairiems tikslams visame pasaulyje, ypač ten, kur kėniai natūraliai auga nuo senų laikų. Be jau minėto aromatinio aliejaus seniau būdavo naudojama jaunų medžių džiovinta žievė, kurią sumaldavo ir vartodavo kaip prieskonį arba dėdavo į kepamą duoną. Iš pumpurų ir spyglių gaminami vaistai nuo peršalimo ir kosulio, taip pat naudojami kaip antiseptiniai, antibiotiniai, virškinimą gerinantys ir diuretiniai preparatai. Išoriškai aliejus vartojamas reumatiniams ir neuralginiams skausmams malšinti, kvėpavimo takų inhaliacijoms bei gydyti kai kurias odos ligas.

Įvairios kėnių dalys naudojamos kosmetikoje ir parfumerijoje, dažų, lakų, klijų, smilkalų, techninių dervų, degalų, izoliavimo medžiagų gamybai, kailių raugimui, kaip repelentai nuo vabzdžių ir graužikų. Kaip ir daugumos kėnių, balzaminio mediena yra minkšta, lengva, mažai sakinga, naudojama muzikos instrumentams ir baldams gaminti.