Sitkinė eglė (Picea sitchensis) savaime auga Šiaurės Amerikoje palei Ramiojo vandenyno pakrantę nuo atšiaurios Aliaskos iki karštos Kalifornijos, kartu su didžiaisiais mamutmedžiais ir tikrosiomis sekvojomis. Eglės pavadinimas kilo nuo miesto Sitka, esančio vienoje iš Aliaskos salų. Tai pati aukščiausia iš visų eglių, paprastai užauganti iki 50-70 m aukščio, bet medžiai rekordininkai siekia ir 80-90 m. Šiuo metu pačios aukščiausios sitkinės eglės, augančios Kalifornijoje aukštis siekia net 96,7 metrai ! Ji yra 4-oje vietoje tarp visų aukščiausių pasaulio medžių. Kamieno skersmuo gali siekti iki 1,5-2 m, o rekordininkių - net 5 m.Sitkinės eglės laja gan tanki, kūgio formos, panaši į paprastosios eglės. Spygliai 1,5-2,5 cm ilgio ir suploti, o ne keturbriauniai; neaštrūs, sodriai žali, o jų apatinė pusė - su balsvais ruoželiais, panašiai kaip kėnių. Kankorėžio forma panaši kaip ir kitų eglių, jie ovalūs, 6-10 cm ilgio, šviesiai rusvi arba gelsvi. Šios eglės gali augti daliniame pavėsyje, mėgsta vidutinio derlingumo dirvas, gan atsparios sausroms ir užterštam miestų orui. Jos auga gan greitai, išgyvena 350-450 metų, o pačių seniausių medžių amžius siekia 750-800 m. Aliaskoje sitkinės eglės mediena plačiai naudojama, nes ji tvirta ir lengva.Angliakalbiai šią eglę vadina Sitka spruce. Šiuo metu sitkinės eglės auginamos daugelyje pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuvoje - parkuose, botanikos soduose ir dendrologinėse kolekcijose. Tai dekoratyvus ir aukštas parkų medis. Yra sukurta ir žemaūgių veislių.