Baltoji eglė (Picea glauca) savaime auga Kanadoje ir JAV šiaurinėje dalyje, Aliaskoje, dažniausiai kalnuotuose šlaituose. Atspari šalčiui ir vėjams. Paprastai užauga iki 15-30 m aukščio, bet gali pasiekti ir 40 m. Jos spygliai gan trumpi, iki 1,2-2 cm ilgio, žali, kiek pilkai melsvo atspalvio, briaunoti. Kankorėžiai mažesni už paprastosios eglės, 3-7 cm ilgio, ritiniškos formos, su atspurusiais ir apvaliomis  viršūnėlėmis žvyneliais. Sėklos - rudai juodos, 3-5 mm ilgio. Šaknys ilgesnės ir stipresnės nei kitų eglių, todėl galima sodinti kaip užuovėjas.

Baltosios eglės auga gan greitai, gali išgyventi iki 350 metų. Mėgsta vidutiniško derlingumo dirvas, bet visai neblogai auga ir ne itin derlingose. Atsparios sausroms ir paunksnei, gali augti ir šlapiose dirvose. Natūraliose augavietės augančių šių eglių mediena naudojama statybose bei baldams gaminti.

Lietuvoje nuo seno buvo auginama dvarų parkuose ir miestų skveruose. Nemaži medžiai auga Girionyse, Kauno botanikos sode ir kt. Pastaraisiais dešimtmečiais itin populiarios baltosios eglės žemaūgės veislės.