Juodoji eglė (Picea mariana). Jos natūralus paplitimo arealas beveik sutampa su baltosios eglės paplitimo ribomis, t.y. savaime ji auga Kanadoje, JAV šiaurėje, Aliaskoje ir Niufaundlende. Gali kryžmintis su raudonąja ir baltąja eglėmis. Ji panaši į balzaminį kėnį, anksčiau dar būdavo vadinama juoduoju kėniu. Šios eglės auga lėtai, užauga nedidelės, pasiekdamos 10-15 m aukštį, retais atvejais iki 30 m. Gali augti ir krūmo forma. Laja siaura, žvakės formos, kompaktiška. Spygliai  tankūs ir panašūs

Korėjinė eglė (Picea koyamae) savaime auga Korėjoje, Akaishi ir Yatsugatake kalnuose, 1,5-2 km aukštyje. Pavadinta japonų botanikos Mitsua Koyama garbei, kuris pirmas moksliškai apibūdino augalą. Užauga iki 25 m aukščio. Jauni ūgliai būna ryškios rudos spalvos ir kiek plaukuoti, kankorėžiai nedideli, 7-9 cm ilgio. Lajos forma ir spygliai - labai panašūs į paprastosios eglės. Paprastai auga kalnuose nedidelėmis medžių grupelėmis. Medienos savybės kaip ir kitų eglių, bet dėl augalo retumo nenaudoj

Dygioji eglė (Picea pungens) labai dažnai auginama Lietuvoje. Savaime auga Šiaurės Amerikoje, JAV, Kolorado valstijoje, dažniausiai - kalnuotose vietovėse. Angliškai ji turi net keletą pavadinimų: ją vadina Blue Spruce (mėlynoji eglė) ir Green Spruce (žalioji eglė), arba White Spruce (baltoji eglė), arba Colorado Spruce (Kolorado eglė). Savo tėvynėje užauga iki 20-25 m aukščio, panašų dydį gali pasiekti ir Lietuvoje. Lajos forma - tradicinės kūginės eglės formos, šakos horizontalios. Spygliai dy