Žiema jau kramsnoja šaltuku ir barsto sniegą.

Kad ir kaip bambėtume, kad šalta, košia vėjas, šlapia, einant į lauką reikia apsimūturiuoti šiltais rūbais ir kiti nemalonumai, bet žiema mūsų gamtai yra būtina.

Daugumai augalų tam, kad jie pailsėtų, kad juose vyktų įvairūs sudėtingi cheminiai procesai, kad pavasarį vėl galėtų sužaliuoti, jiems reikia šalčio ir žiemos – tai ilgos evoliucijos pasekmė.

Beje, jei žiema būti nešalta, tai jos metu nežūtų daugybė kenkėjų ir ligų pradų. Tad pavasarį ir vasarą mūsų augalai būtų aptekę visokia bjaurastimi. Tada ne tik dekoratyvinius augalus, bet ir obelis, kriaušes bei kitus vaismedžius reikėtų purkšti galybe chemijos, tad argi to mes norime?

Žvėrelių ir paukštelių žiemą gaila, rodos jie taip vargsta, bet tai irgi Motulės Gamtos nustatyta tvarka, žmogui geriau nesikišti.Tai atranka, kai silpnesni ir ligoti žūsta, o kiti moka savimi pasirūpinti.

Nebent galime palesinti paukščius, o ypač šaltą ir sniegingą žiemą – nunešti į mišką daržovių, grūdų, šieno ar kito tinkamo ėdesio žvėreliams. Nors tai irgi dažnai atsigręžia prieš juos pačius: gulbės ir kai kurie kiti paukščiai įpranta būti lesinami ir neišskrenda į šiltuosius kraštus, o per šalčius prišąla prie ledo ir tampa lengvu grobiu šunims ir lapėms. Miške šeriami žvėreliai irgi prie to pripranta, tampa mažiau atsargūs, tad irgi pasidaro lengvas grobis medžiotojams.

Mielos ir jaukios lesyklos iš tiesų labiau reikalingos žmonėms, kurie moko vaikus kažkuo rūpintis, o ne patiems paukščiams

 

 

Žiemai jautresnius augalus galima apsaugoti ne tik balta agrodanga, bet ir eglišakėmis ar šiaudais