Prinsepijos turėtų sudominti sodo gurmanus, kurie norėtų auginti kažką tokio, ko nerasi įprastiniame lietuvio sode, ir ypač tuos, kurie mėgsta retus vaiskrūmius. Princepijos priklauso tai pačiai erškėtinių šeimai, kaip ir obelys, svarainiai, gudobelės, erškėčiai, šermukšniai ir kiti valgomus vaisiuis auginantys augalai.
Princepijų rūšys
Prinsepija (Prinsepia) būna 3 rūšių, dvi iš jų gali augti ir Lietuvoje. Prinsepia utilis iš šios trijulės yra labiausiai vertinama, nes jos vaisiai ne tik valgomi, bet ir turi vaistinių savybių. Deja, mūsų kraštuose jai per šalta. Pas mus gali augti kininė ir vienažiedė princepija.
Kininė prinsepija (Princepia sinensis)
Tai krūmas, užaugantis iki 2-2,5 metrų aukščio ir panašus pločio. Jos tėvynė – Mandžiūrija, istorinė Kinijos dalis. Ši rūšis iš visų trijų geriausiai jaučiasi mūsų krašte. Kauno botanikos sode keletas krūmų, pasodintų užuovėjoje, auga ir žaliuoja jau ne vienus metus, kasmet žydi ir negausiai dera. Tiesa, kartais šaltą ir besniegę žiemą plonos šakelės apšąla. Krūme šakelių gausu, jos liaunos ir nusvirusios. Lapeliai žali, pailgi ir siauroki. Žydi gegužės mėnesį geltonais ir nedideliais žiedeliais. Vasaros pabaigoje sunokina ryškiai raudonus ir apvalius kaulavaisius, panašius į vyšnias (anglų kalba augalas ir vadinamas „vyšnine prinsepija“). Jie nedideli, sultingi, saldžiarūgščio skonio, vitaminingi. Norintiems šių gardumynų pasiskinti, reikia pasisaugoti, nes augalas turi ir gerą gynybos sistemą – dygliukus, pasislėpusius lapų ar uogų pažastyse. Nors jie tik apie 0,5-1 cm ilgio, bet tikrai aštrūs, lenkti ir kibūs, mikliai įsikabinantys į rūbus ar odą. Teko savo kailiu teko patirti, ką reiškia būti skaudžiai „sužvejotai“. Uogos viduje – stambi, plokščia ir labai daili sėkla. Šviežias sėklas reikėtų iš karto pasėti lauke arba stratifikuoti (t.y., imituoti žiemos sąlygas) ir pavasarį jos gerai sudygs. Uogas galima džiovinti, šaldyti, gaminti džemus ir trauktines. Tik, žinoma, kad pas mus uogienėms jų neužteks, tad geriausia pasimėgauti šviežiomis. Rudenį lapeliai nusidažo geltonai ir po stipresnių šalčių nukrenta. Žiemą išryškėja įdomi žievės tekstūra, kuri tarsi audinio skiautės plevėsuoja vėjyje. Norintiems pasisodinti kininę prinsepiją, reikės parinkti saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Jei sodinama atviresnėje vietoje, reikėtų žiemai pridengti. Kaip ir daugumai ne iš mūsų kraštų kilusiems augalams, joms labiau pakenkia ne šalčiai, o temperatūrų svyravimai, kai po atodrėkio ir atšilimo vėl staiga atšąla. Dirva turėtų normalaus derlingumo, vidutinio drėgnumo, tik jokiu būdu neužmirkusi.
Vienažiedė prinsepija (Prinsepia uniflora)
Jos krūmas šiek tiek žemesnis už kininės. Kilusi iš šiaurės vakarų Kinijos ir yra lepesnė. Lietuvoje geriausiai auga pajūrio zonoje, bet pastaraisiais dešimtmečiais neblogai žiemoja ir Vilniaus krašte, kur klimatas lepesniems augalams yra vienas iš atšiauriausių. Nuo kininės skiriasi žiedų ir uogų spalvomis. Žiedeliai balti, o kaulavaisiai – purpuriškai raudoni arba violetinės spalvos, valgomi ir skanūs. Dygliai ilgesni ir tankesni nei kininės. Vidurio ir vakarų Europos šalyse šias prinsepijas dažnai augina karpomose gyvatvorėse, nes genimos šakelės sutankėja, o ir dygliai gerai apsaugo nuo įsibrovėlių.
Lietuvos medelynų asortimentuose prieš 10-15 metų neteko matyti parduodant prinsepijų krūmelių, bet šiuo metu situacija pamažu keičiasi, vienur ar kitur jau galima jų įsigyti, bet vis dar mažai paklausios. O gaila. Nes tai tikrai įdomus, gražus ir naudingas krūmas, galintis augti ir Lietuvoje. Tad, jei įsigysite prinsepiją – pabandykite ją prisijaukinti ir ji turėtų atsidėkoti savo originalia, ažūriška laja bei skaniomis uogomis.
