Lietuvoje pirmieji vaisiai pradės nokti tik po kokių 2 mėnesių, tad galima paragauti įdomesnių, kurių yra prekybos centruose. Šį kartą istorija apie opunciją, kuri yra ne šiaip sau koks krūmelis, o tikrų tikriausias kaktusas !
Kai kurios šio augalo rūšys pas mus auginamos kaip kambariniai augalai, pražystantys spalvingais ir dideliais žiedais. Tarp kelių šimtų opuncijų rūšių yra ir keletas tokių, kurių vaisiai valgomi. Viena rūšis ypač populiari, tai figavaisė opuncija (Opuntia ficus-indica). Šis įdomus augalas priklauso labai labai didelei kaktusinių šeimai. Figavaisė opuncija nuo senų laikų taip plačiai paplitusi po visą pasaulį, kad botanikams sunku nustatyti, iš kurio konkretaus krašto ji kilusi. Manoma, kad greičiausiai iš Meksikos. Anglų kalboje ši opuncija turi ne vieną vardą: indinė figa, kriaušinis kaktusas, dygliuotoji kriaušė ir kt. Šiltuose kraštuose ji užauga iki 5 m aukščio ir panašaus pločio.
Visas augalas sudarytas iš lapų arba narelių– plokščių, mėsingų, apvalių arba pailgų, sujungtų tarpusavyje. Vieno narelio dydis gali būti iki 0,5 m skersmens. Jis apaugęs aštriais spygliais. Balti, geltoni arba oranžiniai žiedai pradeda žydėti gegužės-birželio mėn. ir žydi iki pat rudens. Žiedai gražūs ir dideli, o juos apdulkina įvairūs vabzdžiai. Augalas dvinamis, tad ir augdamas vienas gali sunokinti vaisius.
Sunokę vaisiai būna geltonai raudonos spalvos, kiaušinio formos, iki 6 – 10 cm ilgio, panašūs į kriaušes. Nokti pradeda rugpjūtį ir gali derėti iki pavasario. Angliškai vaisius dažnai vadinamas ispanų kilmės žodžiu „tuna“. Vaisiai gaivaus ir saldoko skonio, kurį daugelis lygina su arbūzo skoniu. Tik valgant vaisius reikia būti atsargiems, ypač tuos, kurie pirkti ne prekybos centruose (ten dažniausiai parduodami bespygliai vaisiai), o pačių nusiskinti nuo augalo šiltuose kraštuose. Ant vaisių, ypač laukinių, būna plonyčių ir vos matomų plaukelių, kurie bevalgant susminga į burną, nemaloniai sudirgindami burnos ertmę ir liežuvį. Tad geriausia opuncijų vaisius valgyti, nulupus jų žievelę. Opuncijų augintojai šviežius vaisius prieš vartojimą keletą valandų palaiko šaldytuve, kad labiau atsiskleistų jų skonis.
Žinoma, patys skaniausi vaisiai užauga ten, kur jie natūraliai auga, nes pas mus paprastai atveža nesunokusius ir gan sprangius, juos reikia panokinti ant palangės dar kurį laiką. Vaisiaus viduje gali būti sėklų (pastaruoju metu išvedamos besėklės arba turinčios labai mažai sėklų veislės). Sėklos ~0,5 cm dydžio, šviesiai gelsvos, inksto formos ir kietos. Jas galima valgyti, jei neturite problemų su virškinimu.
Šie kaktusai, kaip ir dauguma jų gentainių, geriausiai jaučiasi augdami sausose vietose. Tad mūsų namai, kuriuose daugelis kambarinių augalų žiemą kenčia nuo sauso šildomo oro, puikiai tiks opuncijoms. Tik žiemomis pas mus joms kiek trūksta šviesos.
Jei bandysite auginti figavaisę opunciją, dirvožemį parinkite jai lengvą, geriausiai tiks priesmėlis, kuriame neužsistovi vanduo. Geriau jau dirvai leisti visiškai išdžiūti, nei permirkti nuo drėgmės pertekliaus. Dirva gali būti ir nederlinga. Opuncija atspari sausroms, savo mėsinguose nareliuose sugeba sukaupti vandens atsargas „juodai dienai“. Nemėgsta pavėsio, jai reikia gauti kuo daugiau saulės. Tvirtos šaknys tvirtai laikosi dirvoje, tad stipriems vėjams atspari.
Figavaisės opuncijos dažnai auginamos ne tik kaip vaisiniai augalai, bet ir dekoratyviniuose želdynuose, nekarpomose gyvatvorėse, apleistose dykvietėse, kuriose niekas daugiau neauga, taip pat norint sutvirtinti slenkančius šlaitus, įrengiant apsaugines juostas nuo miškų gaisrų ar vietoje tvoros ganomiems gyvuliams, kurie vengia dygliuoto augalo.
Šios opuncijos paprastai dauginamos augalo dalimis-nareliais, kuriuos labai lengva įšaknydinti. Nuskintas narelis lengvai išbūna ilgai nepasodintas – tad tai idealus augalas, kurį kaip įdomų suvenyrą galima parsivežti iš šiltų kraštų. Galima bandyti pasėti ir sėklas, bet greičiausiai iš jų užaugs augalai „laukinukai“. Sėklas reikėtų sėti ankstyvą pavasarį ar šviežiai surinktas. Tinkamiausia sėkloms dygti temperatūra yra 20-25 C. Kai daigeliai paauga iki 10 cm, jie išpikuojami ir auginami šiltoje bei saulėtoje vietoje.
Valgomi ne tik figavaisių opuncijų vaisiai, bet ir žiedai, sėklos bei mėsingi lapai-nareliai. Vaisiuose gausu vitamino C bei antioksidantų. Jie vartojami ne tik švieži, bet ir kepti, džiovinti, iš jų gaminami džemai. Meksikiečiai jau tūkstančius metų iš opuncijos vaisių gamina raudoną alkoholinį gėrimą, kuris vadinamas „colonche“.
Mėsingi nareliai troškinami arba kepami, jų skonis panašus į šparaginių pupelių. Sėklos pakeptos ir sumaltos naudojamos kaip prieskoniai. Iš opuncijų taip pat dar gaminama kramtomoji guma, žvakės bei stiprūs klijai. Meksikoje figavaisės opuncijos ypač plačiai naudojamos ne tik maistui ar kaip gyvulių pašarui, bet ir gydymui, kaip raminantys, šlapimą varantys, žaizdas sutraukiantys, stabdantys kraujavimą ir viduriavimą, antispazminiai bei prostatos veiklą gerinantys preparatai.
Dėl didelio atsparumo sausrai didelės figavaisių opuncijų plantacijos plačiai kultivuojamos daugelyje šalių – Arabijos kraštuose , Pietų Europoje (Ispanijoje, Italijoje, Maltoje, Graikijoje), Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje.
Nors Lietuvoje galima įsigyti dekoratyvinių opuncijų, kurios žiemoja lauke, bet figavaisė opuncija – tikrai ne iš jų, nuo minusinės temperatūros ji pražus. Tad vasarą šį augalą su visu vazonu galima išnešti į lauką, parinkus pačią saulėčiausią vietą balkone, terasoje ar kitur. O artinantis vėsiems rudens orams, reikėtų ją vėl grąžinti į šiltą ir šviesią vietelę.
Žinoma, visada bus niurnančių, kad kam čia mums ta egzotika, argi neužtektų lietuviško obuolio pagraužti. Bet ar tikrai visada valgote tik lietuviškus vaisius ? Ar niekada, net būdami svečiuose, nevalgote vynuogių, apelsinų, bananų ar desertų, pagamintų iš šių ir kitų vaisių ? Tad kodėl bent sykį metuose nepasilepinti ir kitokiu egzotiniu skoniu – kad ir opuncijų, kurių vaisių galime nusipirkti ir mūsų prekybos centrų vaisių skyriuose. Ir jų kaina būna visiškai „įkandama“. O paragavus, galima pabandyti užsiauginti ir savo namuose, gal po kiek laiko nudžiugins derliumi. Juk Lietuvoje yra nemažai entuziastų, besimėgaujančių savo užaugintais bananais ar mandarinais.
