Adventas šiemet prasideda lapkričio 30 d. Nors Adventas krikščionybėje laikomas pasiruošimu Kristaus gimimui, bet iš tiesų, kaip ir daugelis krikščioniškųjų švenčių ar įsimintinų datų yra paremtas pagoniškais papročiais.

Adventas – dvasinio apsivalymo ir ramybės metas, lauko darbų pabaiga.

Tai mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senovėje tikėta, kad šiuo metu aplink slankioja piktosios dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms, jų augalams bei gyvuliams.

Per adventą nebūdavo galima kirsti miško. Šiuo metu medžių negalima kirsti dėl keleto priežasčių:

Nes tada ateinančią vasarą miškas blogai augsiąs, medžiai būsią gumbuoti.

Tiems, kurie važiuodavo į mišką kirsti malkų, pasirodydavusi tarp medžių aukšta žila moteris – tai miškų dvasia Medeina. Užsimojus kirviu, pasigirsdavo jos raudojimas. Tikėta, kad jei iš tokiu laiku kirstų rąstų statysi namą ar malkomis krosnį kūrensi – tik nelaimę prisišauksi. Malkos gali labai smarkiai degti ir jų liepsna padegs stogą. Net karsto advento lentomis nedarydavo.

Geriau iš miško gėrybių – kankorėžių, šakelių, riešutų, lapų bei įvairių kalėdinių puošmenų pasidarykite advento vainiką. Vainikas ne tik papuoš namus, bet ir suteiks jiems jaukumo, bus smagiau laukti švenčių. Jei vainiką padėsite kambaryje ant stalo, tai pritaisykite 4 žvakes, simbolizuojančias savaites iki šv. Kalėdų. Vakare, uždegus žvakes, bus proga susirinkti visai šeimai.

Advento vainikas iš eglės kankorėžių, kerpių ir dumplūnių

Advento vainikas iš eglės kankorėžių ir blizgės pertvarėlių

Advento vainikas iš šakelių „ripkų“

Pakabinamas advento vainikas iš kėnio šakelių ir dažytų riešutų bei kankorėžių

Pakabinamas advento vainikas iš kėnio šakelių ir eglės kankorėžių